Nacionalinės piliečių iniciatyvos ir Europos piliečių iniciatyvos: proporcingai reikia daugiau parašų per trumpesnį laikotarpį.

Nors daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams leidžiama dalyvauti teisėkūros procese per piliečių iniciatyvas, nė viena iš jų neužtikrina tokio lygio paramos Europos piliečių iniciatyvų organizatoriams, kuriuos Europos Komisija siūlo per Europos piliečių iniciatyvos forumą. Tai viena iš pagrindinių neseniai atliktos keturiolikos valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų apklausos dėl jų piliečių iniciatyvos priemonių reglamentavimo ir naudojimo išvadų. 

Nacionalinėms piliečių iniciatyvoms apskritai reikia didesnės parašų procentinės dalies, o organizatoriams suteikiama mažiau laiko jiems surinkti, palyginti su sėkmingu Europos piliečių iniciatyvų (EPI) parašų rinkimo riba ir terminu. 

2023 m. kovo-birželio mėn. „Demosion International“ vykdytomis konsultacijomis buvo siekiama surinkti geriausios praktikos pavyzdžius, susijusius su specifikacijomis ir procesais, susijusiais su nacionalinės darbotvarkės nustatymu, nustatant iniciatyvas ar panašių rūšių peticijų priemones, susijusias su parašų rinkimu nacionaliniu lygmeniu. Konkrečiai, per konsultacijas siekta surinkti organizatoriams skirtas taisykles dėl to, kaip turi būti rengiamos iniciatyvos, dėl organizatoriams siūlomų paramos paslaugų, su iniciatyva susijusios internetinės infrastruktūros, parašų rinkimo ribų ir, ar galima rinkti parašus internetu, kaip valdomi skaitmeniniai parašai, ir dėl minimalaus pasirašiusiųjų skaičiaus įgyvendinant nacionalines iniciatyvas visose valstybėse narėse.

13 iš 18 šalių, kuriose taikomos piliečių dalyvavimo priemonės, gauti tinkami atsakymai: Austrijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje.

Procedūros

Visos 13 šalių veikia panašiai, kiek tai susiję su procedūra ir piliečių priemonių specifikacijomis.  Panašiai kaip ir Europos piliečių iniciatyvos atveju, kai kurios nacionalinės valdžios institucijos reikalauja įsteigti organizatorių grupę. EPI atveju šis reikalavimas yra 7 ES piliečių, gyvenančių 7 skirtingose valstybėse narėse, grupė. 13 šiame tyrime dalyvavusių šalių reikalavimai įvairiose šalyse skiriasi. 

Pavyzdžiui, Lenkijoje reikalaujama turėti teisėkūros komitetą, kurį sudarytų 15 asmenų. Latvijoje turi būti 10 balsavimo teisę turinčių piliečių grupė. Suomijoje šis reikalavimas taikomas ne mažiau kaip 5 balsavimo teisę turinčių piliečių grupei, kurią sudaro vienas atstovas ir vienas pavaduojantis narys. Vengrijoje referendumas pradedamas renkant 20–30 žmonių parašus.  

Kalbant apie parašų rinkimą, tiriamose šalyse parašų skaičius ir jiems surinkti skirtas laikas šiek tiek skiriasi. EPI organizatoriai turi surinkti bent 1 mln. pritarimo pareiškimų ir pasiekti minimalią ribą bent septyniose ES šalyse. Kalbant apie Europos piliečių iniciatyvą, daugumos šalių, su kuriomis konsultuotasi atliekant šį tyrimą, pasirašymo ribos, išreikštos (visuotinės) gyventojų dalies procentine dalimi, yra mažesnės nei palyginamų priemonių. Pavyzdžiui, Bulgarija yra vienintelė šalis, kurioje nėra nustatyta parašų skaičiaus riba, reikalinga, kad iniciatyva būtų galiojanti. Palyginti su Latvija, kuriai reikia 10 proc. balsavimo teisę turinčių jos gyventojų. Žr. konkrečius kiekvienos šalies duomenis toliau pateiktoje diagramoje. 

Kalbant apie parašų rinkimo laikotarpį, Europos piliečių iniciatyvai skirtų parašų rinkimo laikas yra gerokai ilgesnis, palyginti su panašiomis šioje ataskaitoje pateiktomis nacionalinėmis priemonėmis. EPI organizatoriai turi per 12 mėnesių (1 metai) surinkti bent 1 mln. parašų. Nyderlanduose ir Portugalijoje nėra nustatyto termino, o Ispanijoje – devyni mėnesiai. Žr. konkrečius kiekvienos šalies duomenis toliau pateiktoje diagramoje.

Internetinės ir neinternetinės parašų rinkimo ir parašų rinkimo sistemos

Nuo pat pradžių EPI siūlė rinkti parašus internetu (per atskiras pritarimo pareiškimų rinkimo sistemas, o dabar tik per centrinę internetinę pritarimo pareiškimų rinkimo sistemą) ir ne internetu (popierine) parašais. Palyginimui, Lietuvoje, Nyderlanduose, Danijoje, Latvijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje, Suomijoje ir Portugalijoje galima rinkti tiek pritarimo pareiškimus internetu, tiek ne internetu (popieriniu būdu), o Bulgarijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje nėra galimybės rinkti parašus internetu. Kita vertus, Slovakija siūlo tik internetinę pritarimo pareiškimų rinkimo sistemą, kurioje nėra galimybės rinkti parašų popieriuje.

Iš šalių, turinčių galimybę rinkti parašus internetu, oficialios centralizuotos sistemos nėra tik Ispanija. Nyderlanduose, Latvijoje, Portugalijoje ir Suomijoje kartu su centralizuota sistema leidžiama taikyti alternatyvią individualią sistemą, kurią turi patvirtinti kiekviena šalis. Kad organizatoriai galėtų naudotis savo pritarimo pareiškimų rinkimo sistema Suomijoje, jiems reikia Suomijos ryšių reguliavimo tarnybos išduoto sertifikato.  

Kalbant apie iniciatyvų pasirašymo reikalavimus, jie iš esmės yra tokie patys kaip ir EPI. Pasirašiusieji turi turėti teisę balsuoti, jie turi būti ne jaunesni kaip 18 metų (išskyrus Latviją ir Austriją, kur peticijų minimalus amžius yra 16 metų), jie taip pat turi nurodyti vardą, pavardę, adresą ir, priklausomai nuo šalies, asmens kodą. Šalyse, kurios dirba tik popieriniais parašais, visada reikia pasirašyti ranka. Danijos, Suomijos ir Austrijos atveju leidžiama naudoti nacionalinę e. ID.

Sąmoningumas

Piliečių informuotumas apie piliečių iniciatyvas įvairiose šalyse labai skiriasi. Pasak atitinkamų Bulgarijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Portugalijos valdžios institucijų, šios priemonės nėra populiarios ir retai naudojamos. Slovakija taip pat nurodė, kad priemonė buvo netinkamai naudojama. Tik 5 šalys: Latvija, Austrija, Slovėnija, Suomija ir Danija pranešė apie tam tikrą sėkmės lygį ir gana aukštą naudojimo lygį. Slovėnijoje nuo COVID-19 pandemijos priemonės naudojimas ypač išaugo. 2022 m. užregistruota 13 iniciatyvų, o iki 2023 m. vidurio jau užregistruota 12 naujų iniciatyvų. Latvijoje nuo 2013 m., kai buvo pradėta taikyti priemonė, pateiktos 46 iniciatyvos. Danijoje per penkerius priemonės taikymo metus specialioje interneto svetainėje paskelbta 1500 pasiūlymų. Be to, per pastaruosius 11 metų informuotumas apie Europos piliečių iniciatyvą taip pat didėjo. Nuo 2012 m. užregistruota 103 Europos piliečių iniciatyvos. Informuotumas apie šias dalyvaujamosios demokratijos priemones yra tiesiogiai susijęs su jų sėkme. Kadangi apie šias priemones informuojama daugiau piliečių, daugiau piliečių pradės ir pasirašys iniciatyvas. 

Žinių apie atitinkamas nacionalines priemones trūkumas dažnai buvo susijęs su komunikacijos veiklos trūkumu. Šiame tyrime Lietuva buvo vienintelė šalis, kurioje nacionalinėje žiniasklaidoje buvo paskelbta piliečių iniciatyvos priemonė. Tačiau daugeliu atvejų tik vyriausybės interneto svetainėse pranešama apie iniciatyvas arba apie jas informuojama: Nyderlandų Atstovų Rūmai, Parlamento interneto svetainė Danijoje ir Vengrijos nacionalinis rinkimų biuras. Suomijoje šią priemonę populiarina plati vyriausybinių interneto svetainių visuma, viena iš jų – „ Demokratia.fi “ yra interneto svetainė, naudojama demokratijos paslaugoms teikti vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Ispanijos atveju nacionalinės valdžios institucijos apklausė, nurodė, kad apie priemonę neteikia informacijos arba nedidino jos. Todėl priemonių „nepakankamas naudojimas“ šiose šalyse gali būti nulemtas nepakankamos komunikacijos apie priemonę.

Parama organizatoriams

Kalbant apie paramą organizatoriams, nėra valstybės narės, kuri teiktų paramą nacionalinės piliečių iniciatyvos organizatoriams, kuri būtų panaši į paramą, kurią Europos Komisija teikia per EPI forumą. Nyderlanduose, Lenkijoje, Suomijoje ir Latvijoje informaciją apie nacionalinę piliečių iniciatyvą galima rasti arba jos prašoma atitinkamoje vyriausybinėje platformoje. Tačiau nėra tiesioginės pagalbos centro, panašaus į EPI forumą, kuris būtų įsteigtas nė vienoje iš šiame tyrime tirtų šalių. Bulgarija yra vienintelė šalis, kuri pranešė, kad pagalbą organizatoriams teikia NVO arba išorės subjektai. 

Kalbant apie finansavimą, dauguma šalių neteikia finansavimo schemų organizatoriams. Iniciatyvos daugiausia finansuojamos iš išorės šaltinių, pvz., dovanų. Kai kuriais atvejais reikia pranešti apie dovanas. Pavyzdžiui, Suomijoje turi būti pranešama apie dovanas, viršijančias 1 500 EUR vienam donorui. Tai panaši į Europos piliečių iniciatyvą, kai turi būti pranešama apie paramos ar finansavimo šaltinius, viršijančius 500 EUR. 

Šiame tyrime dalyvauja tik dvi šalys, kurios skiriasi nuo kitų šalių finansavimo schemų, kuriomis gali naudotis organizatoriai: Ispanija ir Austrija. Austrija yra ypatingas atvejis, kai organizatoriai turi sumokėti įnašą už savo iniciatyvos registraciją (622 EUR už registraciją ir 2 799,50 EUR patvirtinus prašymą). Jei iniciatyva bus sėkminga (nukrypstama parašų rinkimo riba ir t. t.), išlaidos vėl sumažinamos penkis kartus, t. y. maždaug 17 000 EUR. Panašiai Ispanija taip pat teikia finansavimą sėkmingos iniciatyvos atveju, t. y. kai iniciatyva pasiekia Parlamentą, kuris gali siekti iki 341 000 EUR. Apskritai riba, kurią pasiekus galima gauti finansavimą iš valstybių narių, yra gana aukšta.

Plačiau: Suvienijusi įvairovę: nacionalinių valdžios institucijų apklausa parodė, kad piliečių iniciatyvų populiarumas, teisinis statusas ir poveikis ES valstybėse narėse labai skiriasi.