The impact of the COVID-19 pandemic on the ECI implementation and future topics

Addressing the recent COVID-19 pandemic, the European Union has found its self in an unfamiliar form of crisis management. The actions that were executed by the EU member states lacked supervision and coordination; therefore, did not assure all commitments of the member states were well respected. We must construct consistent and binding procedures for all member states of the European Union, in case of such. It is essential to institute a common platform in order to avoid violations of human rights, notably focusing on cybersecurity and the right to privacy. This must be undergone with the aim to assure the security, personal data protection, and values the European Union stands for since its creation. It is fundamental to create a legislative tool that member states can refer to when assuring its citizen's rights and in case of breach will be penalized. In this context, we are addressing states that have declared an emergency situation defined by the Art. 5 of the Constitutional Act no. 227/2002 Coll; where the circumstances under which the state of emergency was declared were clearly unjustified, i.e. Slovakia. States are therefore acquiring exceptional rights over their population; that is to say, monitoring of its citizens residing within a given territory through telecommunications and private companies. As we do not have to further develop, this raises many questions concerning human rights in regard to European citizens. The measures must concern both private and professional activity, which is currently highly concentrated within the cyberspace. This concerns programs such as Zoom that are rapidly rising in popularity; even though, security professionals warn the lack of default settings as not safe. That is to state one example of many. Emphasizing the necessity to act, the European Union must be prepared to assure the security of its citizens while respecting human rights in case of the second wave of COVID-19 or any other possible pandemic.   

In theory the ECI would seem to be a wonderful way to encourage citizen participation, in that it enables a group of citizens to ask the European Commission to prepare a legislative proposal on a specific issue of interest to them. However, even before the COVID-19 pandemic, it received a lot of criticism.

Firstly, citizens have to invest a lot of time and effort in their projects, and there is very little prospect of a successful outcome. The figures show that although quite a lot of projects are accepted for registration, very few go on to have a legislative follow up by the European Commission. There is also a lack of transparency at the initial stage because the examination of the project takes place behind closed doors. Even when the project is successful and obtains one million signatures, the Commission is not obliged to take legislative action; in fact, there is no particular pressure on it produce legislation. The whole process is very slow and cumbersome and can take up to two years because of the various stages involved (the collection of signatures takes a year).

One improvement would be to simplify the collection of signatures so that it is quicker and less complicated to set up. Another measure, which has been proposed by Carnegie Europe, in order to put more pressure on the Commission to take action, would be hold hearings and debates in the national parliaments and the European Parliament at a much earlier stage in the procedure. This would also promote the ECI and publicise the very interesting projects that had been put forward but that the public was completely unaware of. Furthermore, given that coronavirus pandemic has impacted all sectors and made it more difficult to coordinate the preparation of a project, a special more flexible procedure should be put in place in crisis situations.

Under Article 1 of Regulation (EU) 2019/788 of the European Parliament and of the Council of 17 April 2019, on the European citizens' initiative, EU citizens are empowered to petition the European Commission to submit a legislative proposal on any EU-related matter, which they feel needs addressing. In order for an initiative to be admitted by the Commission, ECI organizers must obtain at minimum one million signatures (Article 3(1)(a) of Regulation (EU) 2019/788). 

With the current COVID-19 pandemic, however, it has become increasingly difficult (if not impossible) for ECI organizers to carry out their campaigns and obtain signatures on paper (Council of the EU, 2020). 

In an effort to remedy the situation, the European Commission has submitted a proposal in which it proposes, among other things, to extend the collection period by 6 months (ibid, 2020). 

In addition to the Commission's proposal, I would suggest that campaigning be carried out online. Concretely, ECI organizers could use social media platforms (such as Facebook, Instagram, Twitter, Youtube, etc.) along with video-conferences to promote their initiatives and discuss ideas. I would also suggest that the collection of signatures be conducted electronically (at least until the situation reverts back to "normal").

While this will in no way replace campaigning in person, it is the best viable option available in that it preserves citizens' right to freedom of expression.

That being said, the EU will have to remain vigilant. While digitalisation may have its perks (its rapid and efficient), it can also pose some issues such as misinformation, hacking, identity theft, etc., which could violate fundamental rights as enshrined in the European Declaration of Human Rights (1950).

Europos piliečių iniciatyva yra puikus būdas Europos piliečiams išsakyti jiems rūpimus klausimus ir aptarti jiems svarbias temas; teoriškai ji vienija žmones, kad jie galėtų kelti konkrečią temą, ir, turėdama pakankamai parašų, gali kreiptis į Europos Komisiją, kad ši ją toliau plėtotų. Tačiau dėl naujausios Covid-19 pandemijos šį procesą „sustabdė“ daug vėlavimų ir kliūčių.

Daugelis teigia, kad EPI sulaukė kritikos gerokai prieš pandemiją. Sprendžiant tokius klausimus kaip ilgos procedūros, skaidrumo stoka ir net netikrumas, susiję su pakeitimų įgyvendinimu, kai teisės aktai pasiekia Europos Komisiją. Vien tik pradiniams etapams reikia daug laiko ir pastangų, kad būtų inicijuotas teisės aktas, o priimamų teisės aktų sėkmės rodiklis yra labai žemas. Be to, parašų gavimo laukimo laikotarpis yra vieni metai, o likę veiksmai gali trukti dar vienus metus. Be to, vykstant teisės akto nagrinėjimui ir (arba) diskusijoms apie jį neskelbiama, todėl piliečiams neužtikrinamas joks skaidrumas. Visi šie svarbūs klausimai ne tik buvo aktualūs, bet ir turėjo didelį poveikį EPI ir jos forumui prieš pandemiją. Todėl nuo Covid-19 padėtis tik pablogėjo.

Žmonėmsbuvo labai sunku įgyvendinti savo programas ir potencialiai įgyvendinti Europos teisės aktus, taip pat beveik neįmanoma gauti balsų. Tačiau Europos piliečių iniciatyva 2.0 dabar yra lengviau internetu pasirašyti iniciatyvas, kuriose pateikiama labai mažai asmens duomenų. Primygtinai rekomenduoju nuo pradžios iki pabaigos sukurti internetinį forumą, kuris palengvintų visą procesą. Taip pat sukurti stiprią socialinę žiniasklaidą, kuri būtų lengvai prieinama visiems europiečiams. Galiausiai ateinančiu laikotarpiu reikėtų skirti daug dėmesio visiems pandemijos keliamiems klausimams, ypač susijusiems su žmogaus teisėmis ir žmonių privatumu.

Siekdamas atkreipti dėmesį į Koronaviruso pandemijos poveikį Europos piliečių iniciatyvos įgyvendinimui ir pateikti prasmingų pastabų iš puikių mano kolegų pastabų, pasisakiau į pastarojo meto praeitį.

Europos piliečių iniciatyva konceptualiai atspindi vertikalios integracijos į politikos formavimą laipsnį, į kurį Europos Sąjunga siekia atsižvelgti. Ji laikoma „pirmąja tarptautine dalyvaujamosios demokratijos priemone“. Bent teoriškai EPI yra įrodymas, kad ES sėkmingai vykdo masinę konglomeratinio valdymo veiklą žemyno lygmeniu, kartu išlaikydama ir propaguodama demokratines ir pliuralistines vertybes. Tačiau praktiškai Europos piliečių iniciatyva iki šiol buvo ir aktyvistų, ir įsitvirtinusių mentarų kritikos priemonė. Šie nusivylimai labai aiškiai parodyti šiame 2015 m. interviu su ES Parlamento nariu (tuometiniu metu) György Schöpflin (https://www.youtube.com/watch?v=rYr3t9Yhrqk). „Nesėkmė gali būti šiek tiek per didelė“, – interviu sako R. Schöpflin, – tačiau tai nebuvo sėkminga. Tai paprastai siejama su apribojimais, išsamiai aprašytais kitose su šiuo siūlu susijusiose pastabose.

Kalbant apie ES ir Europos piliečių iniciatyvą, daugelis kritikos, kurią A. Schöpflin ir vaizdo siužete dalyvavę aktyvistai pateikė programai, buvo atsižvelgta į esminę 2020 m. Europos piliečių iniciatyvos platformos reformą. Iniciatyva, pavadinta „EPI 2.0“, buvo pradėta 2020 m. sausio 1 d. Platforma pradėta taikyti supaprastinant registracijos mechanizmą ir įtraukiant forumą, kad būtų skatinamas aktyvesnis dalyvavimas ir diskusijos dėl EPI (registracijos & parašų rinkimo etapų pakeitimai, taip pat galimas forumo vadovaujamų temų tendencijų pokytis). šie pakeitimai gali būti novatoriški, todėl sunku įvertinti, ar jie buvo veiksmingi, ar ne netrukus po jų įgyvendinimo, net prieš atsižvelgiant į dabartinę krizę. Be to, dėl COVID-19 pandemijos nulemtų aplinkybių ES negalėjo propaguoti šios naujos platformos ir su ja susipažinti. (tai iliustruoja 2020 m. kovo 6 d. renginys dėl Europos piliečių iniciatyvos Nr. 2.0 atnaujinimo, kuris buvo atidėtas iki tolesnio pranešimo; Https://citizens-initiative.europa.eu/conference-european-citizens-initiative-20-design-engage-impact_en)

Dėl to taip pat kyla keletas naujų klausimų; Kaip ES gali paskatinti naujos „EPI 2.0“ įgyvendinimą ir priėmimą laikotarpiu po COVID-19? Ar ES gali įtraukti kai kuriuos kitų šioje srityje pateiktus pasiūlymus dėl reformų (socialinių tinklų kampanijos, parašų rinkimas internetu ir kt.) į projektą „EPI 2.0“ arba panašią reformų iniciatyvą artimiausioje ateityje?

2020 m. pradžia daugeliui mūsų buvo džiaugsmingas renginys, pritraukęs vilties ateinančiam dešimtmečiui. Vuhano provincijoje prasidėjusi sveikatos krizė Europos piliečiams toli gražu nekėlė susirūpinimo, kol jiems teko susidurti su realybe ir šios sanitarinės krizės svarba. Nuo dabar 2020 m. yra būdinga Covid-19 forma. Gegužės mėn. ES vadovai nusprendė pateikti pasiūlymą dėl ekonomikos atkūrimo plano, pagal kurį ES biudžetas trumpuoju laikotarpiu būtų padidintas 750 mlrd. EUR, ir peržiūrėto ilgalaikio biudžeto. Europos Sąjunga daugiausia dėmesio skiria keturiems skirtingiems prioritetams: apriboti viruso plitimą, įrodyti gydymo ir vakcinų mokslinius tyrimus, užtikrinti aprūpinimą medicinine įranga ir remti darbo vietas, įmones ir galiausiai ekonomiką. Ar krizė neigiamai paveiks veiksmingą dalyvaujamąją demokratiją dėl Europos piliečių iniciatyvos (EPI), iš kurios laikinai atimta tam tikra mūsų judėjimo laisvė? Kadangi Europos piliečių iniciatyva yra vienas iš pagrindinių Lisabonos sutarties dalyvaujamosios demokratijos skyriaus bruožų, ji suteikia ES piliečiams galimybę nustatyti bendrą klausimą ir raginti imtis veiksmų.

EPI pagrindas yra ESS 11 straipsnio 4 dalyje ir SESV 24 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji procedūrų ir sąlygų principai. 2020 m. Komisija siekė toliau plėtoti EPI ir padaryti procedūrą prieinamesnę. Tačiau dėl sanitarinės krizės parašų rinkimas ir pritarimas projektui atrodo sudėtingi, nes Europos Sąjunga turi prioritetų, susijusių su dabartine krize. 2020 m. iniciatyva, kuria siekiama skatinti Europos piliečių iniciatyvą, jau pratęsta šešių mėnesių parašų rinkimo data, tačiau ryšiai su ja riboti, todėl to gali nepakakti. Tačiau skaitmeniniame amžiuje turėtume pasinaudoti turimomis technologijomis. Tai sudarytų sąlygas didesniam matomumui ir padidintų proceso skaidrumą, taip pat būtų lengviau jį pasiekti.

Svarbus pokytis, kurį galėtų padaryti Covid-19, yra susijęs su Europos piliečių iniciatyva. Iš tiesų Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlyme teigiama, kad naujos iniciatyvos turi būti susijusios su Covid-19 padariniais.

Nuo 2011 m. sėkmingai patvirtintos tik keturios iniciatyvos, o tai rodo, kad svarbu padaryti jas prieinamesnes.

COVID-19 turėjo didžiulį poveikį ES ir pasaulio funkcionavimui, taip pat labai paveikė mūsų žmogaus teises ir laisvę. Kadangi per pastaruosius kelis mėnesius įvyko neigiamų įvykių, mums taip pat pavyko suprasti, kokioms temoms reikia nedelsiant skirti dėmesio. Europos piliečių iniciatyva ir Europos Sąjunga daugiausia dėmesio skyrė daugumai temų, įskaitant svarbias temas, pavyzdžiui, klimato kaitą, tačiau kitoms svarbioms temoms, pavyzdžiui, privatumui, nebuvo skiriama dėmesio. Per visą susaistymo laikotarpį privatumas tapo jautria tema, nes buvo įdiegta telefonų sekimo sistema ir neapsaugoti internetiniai konferencijų skambučiai.

Daugelis šalių, esančių Europos Sąjungoje ir už jos ribų, kovai su „Covid-19“ naudojo programėlių sekimo technologiją, kai kurios netgi dalijasi informacija tarpusavyje, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios dalijasi duomenimis su Vokietija ir Italija. Diskusijos tarp ES piliečių sveikatos užtikrinimo ir jų privatumo yra ilgos ir sudėtingos. Šią temą įtraukėme į diskusiją, nes tai pavyzdys, kaip lengvai galima rinkti ir perduoti privačią informaciją, pvz., apie buvimo vietą ir duomenų rinkimą. Blokavimas atskleidė esamą privatumo problemą tik dar prieš Covid-19, kai daugelis vyriausybių ir privačių bendrovių rinko naudotojų duomenis, nors jos jų neslepia, apie tai jos nėra aiškiai pranešusios. Ryškiausias pavyzdys, žinomas prieš keletą mėnesių, bet tik neseniai atskleistas, yra tai, kaip populiarioji programėlė „TikTok“ renka vartotojo telefono duomenis ir perduoda viską „TikTok“ sukūrusiai Kinijos įmonei.

Reikiakeisti Europos piliečių iniciatyvos koncepciją ir temų tendencijas. Neatsisakydamos kitų svarbių klausimų, pavyzdžiui, klimato kaitos, EPI ir ES neabejotinai turi teikti pirmenybę privatumui aukštesniu lygmeniu, nes ES piliečiai lėtai, bet neabejotinai praranda vieną iš svarbiausių savo žmogaus teisių – jų privatumą.

Europos piliečių iniciatyva (EPI) – tai priemonė, suteikianti piliečiams galimybę daryti įtaką ES politikos formavimui. Ji laikoma „pirmąja tarptautine dalyvaujamosios demokratijos priemone“. Tačiau nuo jo sukūrimo 2011 m. tik keturios iniciatyvos pasiekė reikiamą parašų skaičių („Right2Water“, „One of Us“, „Stop Vivisection“ ir „Ban Glyphosate“) ir tik naujausios iniciatyvos pasiekė parlamentą (2014) ir gali tapti tikrove. Tai rodo, kad sunku ir mažai tikėtina, kad bus galima daryti įtaką ES politikai.

Tačiau, kaip parodė pandemija, stiprios ir vieningos pilietinės visuomenės reikia labiau nei bet kada anksčiau, o Europos piliečių iniciatyva gali labai prisidėti prie to. Kaip Europos piliečių iniciatyva gali tapti priemone, kuria visi Europos piliečiai naudojasi prašydami Europos Sąjungos pagalbos? Kaip EPI gali tapti dalyvaujamąja priemone, kuri turėtų būti?  

Siūlau, kad EPI forumas būtų labiau matomas vykdant socialinės žiniasklaidos kampaniją, siekiant padėti žmonėms daugiau sužinoti apie EPI. Man prireikė laiko išgirsti apie Europos piliečių iniciatyvą. Mano nuomone, EPI turėtų būti pateikiama tokia forma, kokia ji yra: tai puiki tarptautinės demokratijos ir žmogaus teisių skatinimo priemonė. Tai turėtų būti skatinama socialinės žiniasklaidos platformose („Facebook“, „Twitter“, „Youtube“ arba „Instagram“) ir netgi įvairių valstybių narių laikraščiuose. Kitas būdas tai padaryti – vykdyti kampanijas ES institucijose, tarp institucijos darbuotojų, taip pat Briuselio ir visos Europos Sąjungos universitetuose.EPI taip pat galėtų sukurti kanalą „Youtube“, kuriame būtų galima paaiškinti įvairias šiuo metu svarstomas iniciatyvas. Tai gali palengvinti parašų rinkimo procesą ir paskatinti visuomenės dalyvavimą Europos piliečių iniciatyvoje.