Europos skaitmeninės ateities formavimas. Kaip piliečiai gali paveikti politiką?

hi

Skaitmeninės visatos reguliavimas yra vienas sudėtingiausių šiuolaikinio amžiaus iššūkių. Dėl deteritorinio skaitmeninių technologijų pobūdžio, jų plėtros spartos ir itin didelio susijusių subjektų nevienalytiškumo sunku sukurti stabilią ir bendrą reguliavimo sistemą. Tačiau būtent dėl šio sudėtingumo labai reikia, kad piliečiai (ir valstybių narių gyventojai) aktyviau dalyvautų sprendimų priėmimo procesuose, kuriais formuojama Europos skaitmeninė erdvė. Todėl tokios priemonės kaip Europos piliečių iniciatyva, Europos piliečių forumai ir kitų formų dalyvaujamoji ir patariamoji demokratija atlieka pagrindinį vaidmenį. 

Žinoma, norint dalyvauti (ir tai padaryti rimtai), pirmiausia turite suprasti: Tai sudėtingas uždavinys, kurį reikia skubiai spręsti, kad būtų sudarytos sąlygos informacija pagrįstam ir veiksmingam dalyvavimui, t. y. kovai su skaitmeniniu neraštingumu. Remiantis 2024 m. vasario mėn. Eurostato paskelbtais duomenimis, apie 45 proc. 16–74 m. amžiaus europiečių neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, o beveik 7 proc.niekada nesinaudojo internetu ( https://ec.europa.eu/eurostat/en/web/products-eurostat-news/w/ddn-20240222-1). Nesant rimto ir išsamaus Europos skaitmeninio mokymo ir įtraukties plano, kyla pavojus, kad skaitmeninė ekonomika vystysis nevienodai, didės socialinė asimetrija ir didelė gyventojų dalis negalės visapusiškai naudotis savo pilietybės teisėmis.

Reikia pripažinti, kad dirbtinį intelektą naudojančių sistemų reguliavimas yra labai svarbus klausimas. Tokioms profesijoms kaip balso aktorius, grafikas, iliustratorius ar kompozitorius dabar kyla realus pavojus būti pakeistiems algoritmais, galinčiais atkurti balsą, vaizdus ar muziką be tinkamo ekonominio ar moralinio pripažinimo. 

Kalbant apie politiką, kuria reglamentuojama skaitmeninė aplinka, dar vienas aspektas, kuriam reikėtų skirti dėmesio, yra susijęs su minimaliu amžiumi, kurio sulaukus galima naudotis socialiniais tinklais. Šis pasiūlymas man turi asmeninę reikšmę. Vaikystėje daug valandų praleidau prie kompiuterio, dažnai iš nuobodulio, trūko įrankių interpretuoti tai, ką mačiau ir su kuo bendravau. Žvelgiant retrospektyviai, pripažįstu, kad ankstyva prieiga prie skaitmeninio pasaulio, ypač socialinės žiniasklaidos, reikalauja emocinės ir kognityvinės brandos, kurios man trūko (taip yra daugelio jaunesnių žmonių atveju). Įėjimas į šias erdves turėtų būti laipsniškai papildomas skaitmeniniu švietimu.

 Minimalus amžius, nuo kurio suteikiama prieiga prie socialinės žiniasklaidos, turėtų būti 15 arba 16 metų, kaip jau pasiūlyta arba aptarta kai kuriose valstybėse narėse. Pavyzdžiui, Ispanijojesvarstoma galimybė minimalų prieigos prie socialinių tinklų amžių padidinti iki 16 metų (https://cadenaser.com/nacional/2025/03/25/elevar-a-16-anos-la-edad-para-abrir-cuentas-en-las-redes-sociales-y-castigar-los-deepfakes-claves-de-la-ley-de-menores-en-el-entorno-digital-cadena-ser), o Prancūzijoje svarstoma galimybė suteikti aiškų tėvų sutikimą jaunesniems nei 15 metų vaikams (https://www.ilfattoquotidiano.it/2023/03/04/francia-no-ai-social-network-prima-dei-15-anni-la-proposta-di-legge-tutela-dei-giovanissimi/7085600). Šiais pasiūlymais siekiama ne baudžiamąja tvarka apriboti prieigą prie skaitmeninių technologijų, o padėti jaunimui eiti sąmoningesniu ir saugesniu keliu. Į ankstyvo ir nevaldomo naudojimosi socialine žiniasklaida riziką – nuo netinkamo turinio poveikio iki patyčių kibernetinėje erdvėje, nuo skaitmeninės priklausomybės iki neapykantą kurstančių kalbų internete – reikia reaguoti atsargiai ir subalansuotai. 

Atsižvelgiant į tai, kas buvo pasakyta, galbūt turėtume nustoti sakyti, kad skaitmeninis turinys yra kažkas netikro socialinės tikrovės atžvilgiu, nes jis dabar yra įsišaknijęs socialiniame audinyje ir daro didelę įtaką jo vystymuisi. Todėl, jei siekiame skaitmeninės ateities, atspindinčios mūsų vertybes, labai svarbu dalyvauti, klausytis, prisidėti ir kalbėti. 

Kaip ir demokratija, skaitmeninė ateitis taip pat turi būti dalyvaujama ir įgyvendinama.