Europos piliečių iniciatyva: šalims, neturinčioms nepriklausomų teisminių institucijų ir teisinės valstybės, ES lėšų neskiria?

Europos piliečių iniciatyva: naujosioms ES valstybėms narėms nustatyti fiksuotą terminą, per kurį jos turi reformuoti savo teismų sistemas, ir visoms valstybėms narėms nustatyti sąlygas naudotis lėšomis teisinės valstybės srityje.

Europos piliečių iniciatyvoje „Uždrausti korupciją ES“siūlomas fiksuotas terminas, per kurį naujai įstojusios šalys turi vykdyti savo teismų sistemų reformas. Jis taip pat ragina laikytis teisinės valstybės principo kaip sąlygos, kad kiekviena valstybė narė gautų ES lėšas.  

Mes, iniciatyvos „Uždrauskime korupciją ES“ iniciatoriai, esame įsitikinę, kad sukčiavimas ir netinkamas Europos lėšų naudojimas daro poveikį visoms šalims ir visiems piliečiams, kurie, kaip mokesčių mokėtojai, prisideda prie ES biudžeto. Todėl siūlome Europos teisės aktų pakeitimus, kurie padės užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi ir pažaboti korupciją.

Korupcija yra reiškinys, kurio niekada negalima visiškai panaikinti, tačiau jos žalą galima sumažinti ir apriboti veiksmingai užtikrinant teisinės valstybės principo laikymąsi.

„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 71,6 proc. europiečių mano, kad sukčiavimas naudojant ES lėšas yra dažnas reiškinys, o daugiau kaip 80 proc. pritaria ir pripažįsta pagrindinių teisinės valstybės principų svarbą.

Europos lėšomis valdant sukčiavimo riziką dalyvauja daug visos Europos institucijų ir mechanizmų, tačiau tik atskirų valstybių narių nacionalinės administracijos vienu metu gali dalyvauti visuose keturiuose proceso etapuose – prevencijos, nustatymo, tyrimo ir sankcijų.

Manome, kad įsteigus Europos prokuratūrą ES bus suteiktos papildomos teisės tirti tokius pažeidimus ir už juos bausti, tačiau tai nepanaikins ir nesumažins esminio nacionalinių valdžios institucijų vaidmens kovojant su korupcija, užtikrinant ir puoselėjant teisinės valstybės principą.

Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, EPI „Uždrauskime korupciją ES“ iniciatoriai nustatėme šiuos du tikslus:

1. Griežto termino, per kurį naujai įstojusios šalys turi vykdyti savo teismų sistemų reformas, nustatymas

Per paskutinius tris ES plėtros etapus 2004 m. prisijungė 13 naujų valstybių narių – Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija ir Čekija, 2007 m. – Bulgarija ir Rumunija, o 2013 m. – Kroatija.

Naujosios valstybės narės gali pasinaudoti pasirengimo narystei ir sanglaudos fondais, taip pat struktūrinių reformų rėmimo programa (SRRP).

Skirtingai nuo 2004 m. įstojusių šalių ir Kroatijos 2013 m., Bulgarijos ir Rumunijos stojimas 2007 m. buvo susietas su bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmu (BTM), nes abi šalys dar nepadarė pakankamos pažangos teismų reformos, korupcijos ir (Bulgarijos atveju) organizuoto nusikalstamumo srityse.

Tuo metu, kai praėjusių metų rugsėjo mėn. buvo užregistruota mūsų iniciatyva, Bulgarija ir Rumunija jau daugiau kaip 12 metų buvo ES narės. Vėliau, 2019 m. lapkričio mėn., Europos Komisija nusprendė, kad Bulgarijos BTM stebėsena gali būti panaikinta (balsuojama Europos Parlamente, bet ne ES Taryboje), tačiau ji bus toliau taikoma Rumunijoje.

Iki šiol Bulgarija dar nebaigė baudžiamojo persekiojimo sistemos reformos, sukčiavimas naudojant ES lėšas yra labai dažnas reiškinys ir tik 3 iš 40 2014–2019 m. stebėtų aukšto lygio korupcijos tyrimų atvejų baigėsi apkaltinamaisiais nuosprendžiais.

Nors bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizme nustatyti tikslūs ir aiškūs tikslai, jame nenustatyti jų įgyvendinimo terminai (bendra BTM taikymo trukmė) ar pasekmės, jei jie nebus pasiekti.

Atsižvelgdami į Bulgarijos ir Rumunijos patirtį ir į tolesnę ES plėtrą, siūlome nustatyti griežtą 10 metų laikotarpį, per kurį naujai įstojusios šalys turi vykdyti savo teismų sistemų reformas ir užtikrinti veiksmingą kovą su korupcija.

2. Teisinės valstybės susiejimas su atskirų valstybių narių gaunamomis ES lėšomis

Teisinės valstybės principo taikymo trūkumai turi įtakos ne tik galimybei sumažinti sukčiavimą naudojant ES lėšas ir korupciją, bet ir nepriklausomam pagrindinių valdžios institucijų veikimui, verslo aplinkos kokybei ir ekonominei plėtrai, žiniasklaidos nepriklausomumui, viešųjų finansų skaidrumui ir daugeliui kitų sričių, kurios yra itin svarbios visiems Europos piliečiams.

Dabartinė Europos Komisija paskelbė ketinanti stebėti teisinės valstybės principo laikymąsi visose ES valstybėse narėse. 2019 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas balsavo dėl direktyvos, kuria ES lėšų gavimas susiejamas su teisinės valstybės principu. Jau 14 mėnesių laukta, kol Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl šios direktyvos.

Mūsų piliečių iniciatyvoje siūloma nustatyti aiškius kriterijus ir kriterijus, susijusius su teisine valstybe, kad būtų galima tiksliai pranešti apie rezultatus; ir numatyti galimybę taikyti moratoriumą (laikiną sustabdymą) Europos lėšų išmokėjimui šiuos kriterijus pažeidžiančioms šalims, kol pažeidimai bus pašalinti.

Per ateinančius septynerius metus Europos Sąjungos biudžete numatytas didelis dotacijų ir paskolų be palūkanų padidinimas ir planuojama 750 mlrd. EUR paskola joms padengti bus grąžintos visų Europos piliečių. Tai dar labiau sustiprina poreikį skubiai nustatyti griežtesnes kovos su sukčiavimu priemones ir tinkamą mechanizmą teisinei valstybei visose valstybėse narėse užtikrinti.

Mūsų Europos piliečių iniciatyva nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie palaikė ryšius ir iki šiol rėmė mus. Mes peradresavome visus piliečius, kurie norėjo pranešti atsakingoms institucijoms apie konkrečius korupcijos atvejus. Džiaugiamės bet kokia pilietine veikla, patarimais ir noru padėti įgyvendinant šią iniciatyvą.