Europa visų pirma turėtų būti piliečių, o ne tik valstybių ir rinkų sąjunga

ES vadovai gali manyti, kad ES piliečiai yra gerai informuoti apie tokias demokratines priemones kaip Europos piliečių iniciatyva, tačiau netikėtai skiriasi tikrovė.

Per Europos dieną paskelbtą „YouGov“ apklausą paaiškėjo, kad tik 2,4 proc. ES piliečių keturiose apklaustose valstybėse narėse žino, kas yra Europos piliečių iniciatyva ir kas daroma.

„YouGov“ apklausa, kurią rengia „Emans“ ir kurią parėmė „New Europeans“, „Citizen Take Over Europe“ ir daugelis kitų pilietinės visuomenės grupių.

Paaiškėjo, kad piliečių aktyvistai yra taip pat nutolę nuo ES institucijų kaip Europos Parlamento nariai ir Komisijos pareigūnai.

Ar turėtume būti susirūpinę šiuo klausimu ir ką galime padaryti? Kaip piliečiai gali pašalinti kliūtis, trukdančias laikytis įtraukesnio požiūrio į politiką?

Atsakymai priklauso nuo to, kaip rimtai vertiname piliečių Europos idėją ir ką reiškiame per šią kadenciją.

Tuo metu, kai pirmą kartą buvo įsteigtos Europos institucijos, pagrindiniai veiksniai, lemiantys tai, kas nutiktų Europoje, buvo valstybės: tokie skaičiai kaip De Gasperi, Schuman, Spaak, Adenauer ir De Gaulle. Šie įkūrėjai ir visi vyrai tomis dienomis sukūrė tai, ką mes žinome kaip tautų ir valstybių Europą.

Kitame svarbiame Europos vystymosi etape sukūrėme vadinamąją „Europa 2“ rinkų ir pinigų Europą. Šiame etape, kuris sutapo su Suvestinio Europos akto pasirašymu, Berlyno sienos griuvimu ir Mastrichto sutartimi, pagrindiniai veikėjai buvo bankai ir korporacijos, todėl Europa buvo atitinkamai pertvarkyta.

2018 m. lapkričio 1 d. Mastrichto universitete ir provincijos vyriausybėje naujieji europiečiai mini 25-ąsias Mastrichto sutarties įsigaliojimo Limburgo provincijos vyriausybės pastate (Mastrichto karta) studentus.

Teigčiau, kad dabar esame žemiau „Europa 3“ – piliečių Europos – ribos. Tai pilietinės visuomenės, miestų ir Europoje gyvenančių ir Europos diasporą sudarančių žmonių Europa. Į tai įtraukčiau nuolatinius ES gyventojus, kurie neturi ES valstybės narės paso, bet yra Europos visuomenės dalis.

Istorinis Europos laimėjimas 1 buvo taika, o „Europa 2“ – klestėjimas, nors dar ne visiems. Europos 3 misija turi būti siekti, kad Europa taptų demokratiškesnė, įtraukesnė ir tolygesnė. Tai taip pat labai svarbu siekiant Europos modelio atsparumo. Europa nėra vien valstybių ir rinkų sąjunga. Tai visų pirma piliečių sąjunga.

Piliečių Europoje nepatirtume tokio susvetimėjimo ir atsiskyrimo, su kuriuo šiuo metu susiduria daugelis ES gyventojų, svarstydami Europos institucijas. Būtų padaryta didelė pažanga demokratinio dalyvavimo srityje visais sprendimų priėmimo lygmenimis – vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos.

Tai svarbu dėl to, kad demokratinės visuomenės vadovaujasi sutikimu. Be teisėtumo nuolat kyla grėsmė susitarimui, kurį sudaro subtili tarpvyriausybinių ir viršvalstybinių institucijų pusiausvyra Europoje.

Mano nuomone, dešiniosios pakraipos Europos populistiniai lyderiai niekada neišstumtų savo valstybės narės iš „Europe 1“ – tautų ir valstybių Europos. Tačiau kas sakytų, kad jos nepasitrauktų iš euro, Šengeno erdvės ar net kai kurių bendrosios rinkos aspektų, jei ji atsidurtų („Europa 2“)?

Demokratija yra trapi, tačiau sparčiai kintančiame pasaulyje piliečių Europa yra antra priežastis. Nė vienas lyderis neturi išmintingo monopolio dėl to, kokia bus tinkama politika – piliečiai pateikia naujų idėjų ir naujų politinių sprendimų, kurie gali padėti kurti geresnę ir stipresnę Europą. Negalime sau leisti nepaisyti šio indėlio.

Puikus pavyzdys, kokių politikos pokyčių Europoje reikia, yra daugybė šiuo metu vykdomų Europos piliečių iniciatyvų, taip pat daugelis ankstesnių iniciatyvų, pvz., teisė į vandenį, ar ne dauguma jų.

Tiek klimato krizė, tiek COVID pandemija rodo, kad reikia drąsių ir pokyčius skatinančių socialinių pokyčių, kuriuos galima paskatinti tik iš vietos. Daugelyje dabartinių Europos piliečių iniciatyvų kalbama apie tai, ką Europoje reikia keisti ekonomikos gaivinimo kontekste – visuotines bazines pajamas, anglies dioksido mokestį, balsus visiems judiems ES piliečiams, kad ir kur jie gyventų Europoje.

Europos ekonomikos gaivinimo programa, kuri per ateinančius septynerius metus padvigubina ES biudžetą, yra beprecedentė galimybė pakeisti Europą.

Kaip galime įsivaizduoti, kad šie ištekliai bus tinkamai ar net atsargiai naudojami, jei neišgirsime piliečių nuomonės?

Europos piliečių iniciatyvos taip pat yra labai geras pavyzdys, kaip piliečiai prisiima atsakomybę už atotrūkio nuo institucijų įveikimą. Praeityje daugelis institucinių suinteresuotųjų subjektų turbūt laikėsi nuomonės, kad piliečiai neturi būti pasitikintys, kad šis požiūris turi keistis ir keičiasi.

Europos vadovai pradeda konferenciją dėl Europos ateities, Europos Parlamentas, Strasbūras, 2021 m. gegužės 9 d. Kreditas: Europos Sąjunga

Turime pripažinti, kad tie iš mūsų, kurie dalyvauja Europos politikoje kaip piliečiai, yra taip pat „privilegijuoti“ kaip ir tie, kurie įsitraukė į institucijas. Iš „YouGov“ apklausos matyti, kad piliečiai labai mažai žino apie jiems prieinamas priemones ES ateičiai formuoti.

Prasidėjus Konferencijai dėl Europos ateities, ES turi galimybę vieną kartą įveikti šį stropumo trūkumą ir vėl užmegzti ryšius su piliečiais.

Taip atsitiks tik tuo atveju, jei būtent piliečiai ir piliečių judėjimai Konferenciją dėl Europos ateities įgyvendins kaip tikrą vietos lygmens veiklą patariamosios demokratijos srityje.

Apdovanojimas už tokį dalyvavimą turėtų būti nuolatinių piliečių dalyvavimo tarp rinkimų mechanizmų sukūrimas. Aktyvesnis Europos piliečių įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą nekelia grėsmės ES – gali paaiškėti, kad tai yra jos išgelbėjimas.

Prieš 60 metų John F Kennedy sakė: „Negalite ką daryti jūsų šalyje – paklauskite, ką galite padaryti savo šalies labui“.

Šiuo metu Europoje galime pasakyti: „Nesvarstykite, ką Europa gali padaryti jūsų labui. Pasakykite, ką galite padaryti Europos labui.“

Naujų europiečių raginimas imtis veiksmų: Dabar paklauskite, ką Europa gali padaryti jūsų labui. Pasakykite, ką galite padaryti Europos labui

Norėdami sužinoti, ką kai kurie „New Europeans“ nariai pasakė, kai jiems uždavėme šį klausimą, spauskite čia.

Koks jūsų atsakymas į šį ilgai trunkantį klausimą?

Atsakomybės ribojimo pareiškimas: EPI forume pareikštos nuomonės atspindi tik jų autorių požiūrį irjokiu būdu negali atspindėti Europos Komisijos arba Europos Sąjungos pozicijos.