Piliečiai, skatinantys pokyčius Europos demokratinėje aplinkoje

„Europos piliečių iniciatyva neabejotinai yra svarbus žingsnis siekiant skatinti piliečių dalyvavimą ir kurti labiau dalyvaujamąją ir tarpvalstybinę Europos Sąjungą“, rašo Italijos studentė ir specialistė Paola Ladisa savo magistro disertacijoje „Europos piliečių iniciatyva: kelias į tarpvalstybinę demokratiją Europoje?“ „Tačiau ji teigia, kad „[...] tampa akivaizdu, kad iššūkiai išlieka. Ribotas piliečių entuziazmas ir atsargus Komisijos požiūris į visapusišką Europos piliečių iniciatyvos prašymų patenkinimą kelia neaiškumų dėl jos potencialo tapti pokyčius skatinančiu tarpvalstybinės demokratijos Europoje katalizatoriumi.“

Šiame EPI forumo straipsnyje Paola Ladisa apibendrina pagrindinius savo tyrimo argumentus. (pastaba skaitytojui: straipsnyje pateikiama tik autoriaus nuomonė ir jokiu būdu negalima atsižvelgti į Komisijos nuomonę). 

Sudėtingų ES mechanizmų pokyčius ir pažangą lemia sudėtingas ir dažnai cituojamas technokratinis sprendimų priėmimo procesas. Tačiau šis procesas vyko palaipsniui ir toliau vyksta demokratizacijos procesas, skatinant aktyvesnį pilietinės visuomenės ir Europos piliečių dalyvavimą. Puikus šios raidos pavyzdys – Europos piliečių iniciatyva – tarptautinės demokratijos priemonė, kuri yra pirmoji tokio pobūdžio Europos lygmens priemonė. Šia iniciatyva 1 mln. piliečių iš bent septynių skirtingų valstybių narių suteikiama teisė pasiūlyti Europos Komisijai teisėkūros iniciatyvą.

Ar matome naują į piliečius orientuoto valdymo erą Europos širdyje? Paaiškėjo, kad šios priemonės potencialo ir veikimo tyrimas ne tik kelia nerimą dėl jos ryšio su vykstančiomis diskusijomis apie Europos Sąjungos esmę ir jai tinkamiausią demokratinį modelį, bet ir dėl to, kad ji skatina apgalvotus svarstymus apie piliečių galimybes ir teises.

Europos demokratinė dėlionė: demokratijos įtraukimas į Europos širdį

Dėl vykstančios Europos Sąjungos politinės raidos reikia didinti jos piliečių teisėtumą. Reaguojant į šiuos kintančius poreikius, į Lisabonos sutartį įtrauktas specialus skirsnis, kuriame nustatomi novatoriški demokratiniai mechanizmai, apimantys tiek atstovaujamąjį valdymą, tiek tiesioginį dalyvavimą. Europos piliečiams suteikiama galimybė naudotis įvairiomis dalyvavimo priemonėmis, apimančiomis ne tik oficialų politinį atstovavimą. Šios priemonės apima darbotvarkės nustatymo priemones, visų pirma peticijas Europos Parlamentui ir Europos piliečių iniciatyvą. Be to, formuojant politiką esama priemonių, pavyzdžiui, viešų konsultacijų, galimybės susipažinti su dokumentais ir ex post peržiūrų bei skundų dėl netinkamo administravimo, teikiamų ombudsmenui. Europos Komisija į viešas konsultacijas nuolat įtraukia piliečius ir suinteresuotuosius subjektus per visą politikos formavimo ir teisėkūros procesą, taip pasinaudodama vertingomis interesų grupių įžvalgomis. Nors šis požiūris suteikia pilietinei visuomenei galimybių daryti įtaką nustatant darbotvarkę ir kelti svarbių klausimų, jis nėra tiesioginė „žmonių taisyklės“ išraiška. Visų pirma Komisija išlaiko didelę veiksmų laisvę nuspręsti, ar bendradarbiauti su interesų grupėmis ir pilietine visuomene, taip pat nuspręsti, kaip pasinaudoti gauta informacija. Be to, Europos teisėkūros proceso sudėtingumas ir tarpusavyje susijęs pobūdis bei biurokratija prisideda prie atotrūkio didėjimo, dar labiau atitolinant piliečius nuo šios sudėtingos sistemos.

Būtinybė išplėsti dalyvaujamąją demokratiją atitinka naują demokratinės koncepcijos apibrėžtį visame pasaulyje. Įvairios teorijos padėjo atskleisti demokratinę Europos Sąjungos esmę, apibrėžti tariamo demokratijos trūkumo kontūrus ir pasiūlyti galimus taisomuosius veiksmus. Viena iš jų – tarpvalstybinės demokratijos teorija, glaudžiai susijusi su Europos piliečių iniciatyva, tampa pagrindine perspektyva. Šios teorijos pradininkas Bohmanas (2010 m.), tapęs internacionalizmo progentoriumi, teigia, kad ES legitimumas ir demokratiniai trūkumai daugiausia kyla dėl sociologinio požiūrio, ypač dėl nepakankamo piliečių dalyvavimo. Todėl Bohman siūlo šį klausimą pakeisti „nagrinėjamudeficitu“, o ne demokratiniu. 

Tarptautinės demokratijos teorijoje daugiausia dėmesio skiriama intensyvios tarpvalstybinės sąveikos tinklui, kuriuo siekiama pertvarkyti ir įgyvendinti galią tarpvalstybiniu ir lygmenimis. Bohman kalba: „Tarpvalstybinė demokratija reiškia, kad sienos nerodo skirtumo tarp demokratinio vidaus ir nedemokratinio už polito ribų, tarp tų, kurie turi norminę galią ir komunikacinę laisvę pareikšti ieškinius teisme, ir tų, kurie to nedaro. Tai yra ne demokratija už sienų ribų, o tarpvalstybiniu mastu; ne vienos bendruomenės demokratija, o daug skirtingų bendruomenių; ne vienos, kad ir kaip daugiapakopės, bet daugelio demokratų.“

Tarpvalstybinės demokratijosišlaisvinimas. Europos piliečių iniciatyvos potencialo dekodavimas

Svarstydami galimybę iš naujo apibrėžti demokratiją ES, daugiausia dėmesio skiriame esminei priemonei: Europos piliečių iniciatyva (EPI). 2011 m. Lisabonos sutartimi pradėta įgyvendinti EPI yra ir darbotvarkės nustatymo priemonė, ir dalyvaujamasis demokratinis mechanizmas. Kitaip nei tradiciniai metodai, ji gali peržengti nacionalines sienas ir paversti demokratiją tarptautine dalyvaujamąja forma. Europos piliečių iniciatyva suteikia daugiau galių Europos piliečiams, nes suteikia unikalią galimybę siūlyti teisės aktus, skatinančius tiesioginį bendradarbiavimą su ES sprendimų priėmimo procesu.

Ši naujoviška priemonė suteikia galimybę 1 mln. piliečių iš bent 7 skirtingų valstybių narių paraginti Europos Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Sutartims įgyvendinti reikalingo klausimo. Teisinė nuoroda ES antrinėje teisėje yra 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos. Reglamente nustatyti ex ante ir post ante reikalavimai, kad iniciatyva būtų sėkmingai pateikta. Etapai trumpai aprašyti toliau pateiktame paveikslėlyje. 

Dėl išsamesnio reikalavimų ir proceso supratimo žr. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos.

Sudarant sąlygas sutelkti pastangas ir parašus tarpvalstybiniu mastu, Europos piliečių iniciatyva sustiprinama atskirų asmenų nuomonė ir sprendžiami bendri klausimai, peržengiantys nacionalines sienas. EPI ne tik atlieka teisėkūros vaidmenį, bet ir prisideda prie klausimų politizavimo Europos Sąjungoje, skatina keitimąsi ištekliais ir kelia piliečiams susirūpinimą. Europos piliečių iniciatyva yra visuomenės dalyvavimo ir diskusijų katalizatorius, skatinantis komunikacinį diskursą formuojant ES politiką. Ji ragina organizatorius pateikti loginius argumentus Komisijos nariams ir viešuose klausymuose Europos Parlamente, taip didinant skaidrumą ir atskaitomybę. Taikant šį kolektyvinį požiūrį, vieninga europinė tapatybė gali tapti apčiuopiama realybe.

Šiek tiek numerių sužlugdyta: pažangos vertinimas ir tobulinimo galimybių išnaudojimas

Nagrinėjant duomenis sunku teigti, kad Europos piliečių iniciatyva buvo pripažinta taip, kaip ji nusipelno. Iki šiol instrumento rezonansas buvo ribotas. Vis dėlto, kaip aiškiai pažymėjo Greenwood, Europos piliečių iniciatyvos sėkmės vertinimas turėtų peržengti empirinių parametrų ribas. Vietoj to jis turėtų būti vertinamas pripažįstant jo demokratinį ir tarpvalstybinį potencialą. Remdamasi Greenwood įžvalgomis, Paola Ladisa siūlo tęsti EPI analizę trimis aspektais: 

1. Išnagrinėti jo poveikį plečiant politinių institucijų svarstomų temų spektrą; 2. Įvertinti jos vaidmenį skatinant viešas diskusijas; 3. Ilgalaikio tarpvalstybinio organizatorių ir rėmėjų tinklo buvimo vertinimas.

Išanalizavus atsakymus į 10 EPI, kurios buvo sėkmingai pateiktos 2023 m. liepos mėn., matyti, kad Komisija, nors ir rodydama didelę paramą pradiniuose pateikimo etapuose, atsargiai vertina organizatorių pasiūlymus. Toks atsargus požiūris gali būti susijęs su Komisijos nenoru dalytis savo išskirtinėmis teisėkūros iniciatyvos galiomis su piliečiais. Vis dėlto šis nenoras galėtų paskatinti tęsti tinklo veiklą net ir Komisijai pateikus atsakymą. Antrasis aspektas, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra susijęs su piliečių prašymų esme ir apimtimi. Beveik visais atvejais šiuose prašymuose Komisijos darbotvarkėje pateikta naujų perspektyvų, daugiausia dėmesio skiriant klausimams, susijusiems su aplinkos išsaugojimu ir tvarumu (1 aspektas).

Kuriant viešąjį diskursą (antrasis aspektas), Europos piliečių iniciatyva yra perspektyvi, nes pritraukiama dalyvių iš įvairių valstybių narių. Verta atkreipti dėmesį į esminę nevyriausybinių organizacijų (NVO) paramą, nes tai yra veiksnys, pagal kurį Europos piliečių iniciatyvos, kurios sėkmingai pasiekia ribą, atskiriamos nuo tų, kurios jų nesiekia.  Todėl Europos piliečių iniciatyva laikoma galinčia išorinės lobistinės veiklos forma.

Ilgalaikių organizatorių ir rėmėjų tinklų tyrimas (trečiasis aspektas) atskleidžia nuolatines propagavimo pastangas ir galimą Europos viešosios erdvės pagrindą. Visų pirma organizatoriai patvirtino tikslines socialinės žiniasklaidos kampanijas, skirtas 21–30 metų amžiaus grupei, demografinei visuomenei, kuri dažnai dalyvauja socialinėje žiniasklaidoje, ir užsimena apie pelningą strategiją, kuriasiekiama priartinti Europą prie jos piliečių.

Nors Europos piliečių iniciatyva turi didžiulių pažadų, labai svarbu pripažinti, kad vien tik ji gali būti panacea visiems demokratiniams iššūkiams, su kuriais susiduria ES. Dėl kintančios padėties reikia nuolatinio vertinimo ir prisitaikymo proceso, kad būtų atsižvelgta į dinamišką mūsų laikų pobūdį. 

Nepaisant to, ši pertvarka gali ir turi prasidėti vietos lygmeniu, kurią skatina pačių piliečių parama ir interesai. Kada paskutinį kartą pasinaudojote balsavimo teisėmis nacionaliniuose rinkimuose? Kaip dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose? Kada paskutinį kartą apsilankėte EPI interneto svetainėje?