Suvienijusi įvairovę: nacionalinių valdžios institucijų apklausa parodė, kad piliečių iniciatyvų populiarumas, teisinis statusas ir poveikis ES valstybėse narėse labai skiriasi.

Neseniai atlikta 13 ES valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų apklausa atskleidė didelius priemonių, kurias jos naudoja piliečių dalyvavimui viešosios politikos sprendimų priėmimo procese, skirtumus, visų pirma susijusius su jų populiarumu, teisiniu statusu ir poveikiu.

2023 m. kovo-birželio mėn. organizacijos „Demosion International“ atliktos apklausos tikslas – surinkti geriausios praktikos pavyzdžius, susijusius su nacionaline darbotvarke nustatant iniciatyvas ar panašias peticijų teikimo priemones nacionaliniu lygmeniu. Apklausos tikslas – surinkti organizatoriams skirtas taisykles, kaip rengti iniciatyvas, kokios paramos paslaugos siūlomos, su iniciatyva susijusią internetinę infrastruktūrą, kaip valdomi skaitmeniniai parašai, ir apie minimalų pasirašiusiųjų skaičių nacionalinėse iniciatyvose visose valstybėse narėse.

Apklausos tikslas taip pat buvo suprasti, kaip piliečiai sėkmingai registruoja savo nacionalines iniciatyvas ir kaip sėkmingai užregistruotos iniciatyvos tampa teisės aktais, taip pat kaip piliečiai didina informuotumą apie šias priemones. 13 iš 18 šalių, kuriose taikomos piliečių dalyvavimo priemonės, gauti tinkami atsakymai: Austrija, Bulgarija, Danija, Suomija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Slovakija, Slovėnija ir Ispanija.

Vertinant nacionalinių piliečių iniciatyvų registracijos lygį, per metus užregistruota daugiau kaip 30 iniciatyvų tik Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Vengrijoje ir Latvijoje. Bulgarija ir Slovėnija pranešė apie 11–20 užregistruotų iniciatyvų, o Nyderlandai, Lietuva, Lenkija, Portugalija, Slovakija ir Ispanija atsilieka nuo vienos iki 10 užregistruotų iniciatyvų per metus. Šie skirtumai atspindi šalių lygmens skirtumus, susijusius su nacionalinių piliečių iniciatyvos priemonių populiarumu, skiriamu laiko pasirašymui surinkti ir būtinu minimaliu pasirašiusiųjų skaičiumi. 

Tolesniuose skirsniuose apžvelgiamos 13 tirtų šalių prieinamos nacionalinės piliečių iniciatyvos priemonės. Dėl šalių statistinių duomenų skirtumų jie grupuojami pagal per metus užregistruotų iniciatyvų skaičių, tačiau nacionalinių priemonių aprašymai pateikiami atskirai.

Nuo vienos iki 10 iniciatyvų per metus: Nyderlandai, Lietuva, Lenkija, Portugalija, Slovakija ir Ispanija

Nyderlandų

Sėkmingos piliečių iniciatyvos inicijavimas Nyderlanduose yra sudėtingesnis, palyginti su kitomis apklaustomis šalimis. Be to, kad surinkta 40,000 parašų, siūlomas klausimas neturi būti svarstomas Parlamente bent dvejus metus. Dėl šio reikalavimo Parlamentui pasiekiamų iniciatyvų sėkmės rodiklis yra palyginti žemas – tik dvi iniciatyvos atitinka kriterijus. Nors sėkmingos iniciatyvos aptariamos plenarinėje parlamentinėje sesijoje, galutinį sprendimą priima atsakingas vyriausybės pareigūnas. Todėl priemonė tebėra neprivaloma.

Lietuvoje

Nuo 2000 m. Lietuva užregistravo 23 piliečių iniciatyvas, iš kurių 10 sėkmingai surinko reikiamus parašus. Tačiau galutinį sprendimą, ar reikia imtis tolesnių veiksmų, priima Seimas (Parlamentas), todėl šis dokumentas yra neprivalomas.

Lenkija

Lenkijoje piliečių iniciatyva turi surinkti 100,000 parašų, kad pasiūlymas būtų pateiktas Seime (žemuosiuose parlamento rūmuose) per tris mėnesius. Tačiau pasiūlymo likimas priklauso nuo Parlamento narių diskrecijos, nes nėra pareigos priimti teisės aktus dėl pasiūlymo. Naujausios sėkmingos piliečių iniciatyvos Lenkijoje buvo įgyvendintos 2019 m., kai du pasiūlymai sulaukė reikiamos paramos.

Portugalija

Piliečių iniciatyvos priemonė Portugalijoje nėra plačiai naudojama. Vidutiniškai kasmet registruojamos maždaug trys iniciatyvos, o per praėjusią kadenciją iš dešimties iniciatyvų tik keturioms pavyko gauti pakankamą paramą. Apskritai, remiantis Portugalijos piliečių iniciatyvomis, įgyvendinti trys teisės aktai. 

Slovakija

Slovakijos piliečių iniciatyvos priemonė yra viena iš naujausių, kurią turi priimti valstybė narė. Parašų rinkimas vyksta tik internetu, o organizatoriai turi per 30 dienų surinkti 15,000 parašų. Jei iniciatyva sėkminga, vyriausybė ją aptaria ir dėl jos sprendžia priimdama rezoliuciją. Rezoliucijoje atitinkami ministrai arba vyriausybinių įstaigų vadovai gali būti paskirti imtis tolesnių priemonių, pavyzdžiui, rengti teisės aktus arba pasiūlymus dėl ne teisėkūros procedūra priimamų aktų. Iki šiol nė viena iniciatyva dar nebuvo pakankamai remiama.

Ispanijoje

Nuo 1982 m. Ispanija turi turtingą piliečių iniciatyvų istoriją: iš viso buvo pateiktas 161 pasiūlymas, o daugiau kaip 110 iš jų surinko 500,000 parašų. Tačiau dėl to, kad ši priemonė neturėjo privalomosios galios, tik trys iniciatyvos sėkmingai užbaigė parlamentinį procesą ir davė teigiamų rezultatų, todėl galiausiai buvo priimtas įstatymas.

11–20 iniciatyvų per metus: Bulgarija, Slovėnija

Bulgarija

Bulgarijoje parašų už iniciatyvas rinkimo procesas yra gana unikalus. Organizatoriai turi per tris mėnesius surinkti kuo daugiau parašų, nenustatant minimalaus reikalavimo ar ribos, kuri turi būti viršyta. Praėjus trims mėnesiams, Nacionalinė Asamblėja neaptaria iniciatyvų ir nėra teisinės procedūros pasiūlymams dėl iniciatyvos nagrinėti.

Slovėnija

Piliečių iniciatyvos priemonė Slovėnijoje tampa vis svarbesnė, ypač nuo COVID protrūkio. Tačiau nuo 2013 m. reikiamą paramą sėkmingai gavo tik 22 iniciatyvos. Kaip ir kitose šalyse, galutinį sprendimą dėl šių iniciatyvų turi parlamentas.

Daugiau kaip 20 iniciatyvų per metus:  Austrija, Danija, Suomija, Vengrija ir Latvija

Austrija

Austrijos piliečių iniciatyvos priemonė geriausiai naudojama sudarant darbotvarkę, nes jai trūksta privalomų įgaliojimų. Vis dėlto Austrijos valdžios institucija pranešė, kad ši priemonė yra „labai populiari“ – kasmet registruojama daugiau kaip 30 iniciatyvų. Nepaisant 33 iniciatyvų, kurioms nuo 2018 m. teikiama reikiama parama, svarbu pažymėti, kad ši priemonė yra idėjų siūlymo platforma, tačiau galutinį sprendimą priima Parlamentas.

Danija

Danijos pavyzdys yra veiksmingiausia priemonė tarp tirtų valstybių narių – vyriausybės interneto svetainėje paskelbta iš viso 1500 pasiūlymų. Vien per pastaruosius penkerius metus 45 pasiūlymai sudarė 50,000 parašų ir pavyko pasiekti minimalų reikalaujamą parašų skaičių. Pasiekus ribą, įstatymo projektas laikomas kitomis Parlamento rezoliucijomis. Nors teisiškai neprivaloma priimti sėkmingos iniciatyvos, įstatymo projektas bus svarstomas Parlamento rūmuose ir atitinkamuose komitetuose. Dėl jo balsuos Parlamento nariai, kaip ir bet kurio kito įstatymo projekto atveju.

Suomija

Suomijoje sėkmingos iniciatyvos aptariamos Parlamento nuožiūra. Ši priemonė, kuria plačiai naudojasi piliečiai, parodė savo potencialą daryti įtaką naujiems teisės aktams, nors ir trūksta privalomų įgaliojimų. Kasmet užregistruojama daugiau kaip 30 iniciatyvų, o per tą patį laikotarpį pavyko pasiekti maždaug 6 iniciatyvų. Kad iniciatyva būtų laikoma sėkminga, ją įgyvendinant turi būti surinkta bent 50,000 pritarimo pareiškimų, kuriuos patikrino Skaitmeninių ir gyventojų duomenų agentūra. Nuo 2023 m. birželio mėn. piliečiai pateikė 1555 pasiūlymus, iš kurių 66 sulaukė būtino pritarimo. Tie, kurie sėkmingai dalyvauja šiame procese, vėliau svarstomi Parlamente. Iki šiol priimti nauji teisės aktai buvo priimti keturiose iniciatyvose: Lygių galimybių įstatymas, Motinystės įstatymas, kuriuo stiprinamos moterų porų teisės, draudžiama žaloti moterų lyties organus ir užkertamas kelias vandens tiekimo privatizavimui.

Vengrija

Vengrijoje 2008 m. įvyko naujausias galiojantis ir sėkmingas referendumas, kurio metu buvo pakeisti teisės aktai. Nepaisant to, kad buvo pateikta daugiau kaip 30 iniciatyvų, paskutinių sėkmingų iniciatyvų rezultatas nebuvo referendumas dėl Konstitucinio Teismo sprendimo. Vis dėlto, jei po referendumo iniciatyva pasirodys esanti tinkama ir sėkminga, ji įgalioja Parlamentą priimti atitinkamus teisės aktus.

Latvija

Parašų rinkimas Latvijoje yra didelis iššūkis, kad teisėkūros iniciatyvos būtų sėkmingos. Nuo 2013 m. nė vienai iniciatyvai nepavyko surinkti reikiamo parašų skaičiaus. Tačiau, jei viena dešimtoji rinkėjų pritaria iniciatyvai per 12 mėnesių laikotarpį, ji perduodama Centrinei rinkimų komisijai. Iš ten jis kreipiasi į Parlamento pirmininką, kuris jį pateikia Saeima (Parlamentui). Jei Saeima nepriims įstatymo projekto ar Konstitucijos pakeitimo be pakeitimų, bus surengtas referendumas. Nors sunku pasiekti pasirašymo ribą, ši nacionalinė dalyvaujamosios demokratijos priemonė yra pati rimčiausia su teisėkūra susijusi tolesnė veikla, palyginti su kitomis priemonėmis, todėl iki šiol priimti 59 teisės aktai. 

Taip pat skaitykite: Nacionalinės piliečių iniciatyvos ir Europos piliečių iniciatyvos: proporcingai reikia daugiau parašų per trumpesnį laikotarpį.