Butent! Festivalis, Lietuva: 90 diskusijų, 200 kalbėtojų ir 6 000 piliečių pasisako už demokratiją

Yana Pargova, kampanijos vadovė EUTakeTheInitiative, GOPA Com.

2018 m. rugsėjo 7–8 d. Birštonas (Lietuva) vykusiame Europos piliečių iniciatyvos veiksmų plane dvi dienas buvo pristatytas atvirų diskusijų festivalyje „Butent!“. Įkvėptas demokratijos festivalių Skandinavijoje ir Baltijos šalyse, Butentas! paminėjo savo antrąjį renginį, kuriame dalyvavo daugiau kaip 90 diskusijų, 200 kalbėtojų ir 6 000 festivalių. Piliečiai, įmonės, akademinės bendruomenės atstovai, politikai ir NVO susibūrė siekdami skatinti diskusijų ir klausymosi, tolerancijos ir pilietinio dalyvavimo kultūrą.

Lietuvių kalba festivalio pavadinimas reiškia „sąmoningą“ arba momentą, kai įvairūs piliečiai vienija idėją ir susitaria dėl plano ją įgyvendinti. Niekas negalėjo geriau atspindėti to, kas yra Europos piliečių iniciatyva, ir joje tikrai prasminga. Surengėme diskusiją apie tai, kaip užtikrinti, kad piliečių įgalinta demokratija veiktų sparčiai kintančiame ir aukštųjų technologijų pasaulyje. Mes taip pat pristatėme savo kelionės nuotraukų kabiną, kviesdami žmones pasisakyti apie savo idėjas ir skleisdami juos į kelionę po Europą, kad rastume panašių pažiūrų piliečių ir partnerių.   

Diskusiją „Ar galime užtikrinti lėtą demokratiją sparčiai besivystančiame pasaulyje?“ vedė žurnalistas ir Laisves TV įkūrėjas Andrius Tapinas. Šiuo metu prie jo prisijungė Pascalis Herry, Europos Komisijos Europos piliečių iniciatyvos grupės vadovas; Tomas Jakutavičius, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos Jaunimo tarybos pirmininkas; „Lietuvo Gamtos Fondas“ direktorius Edmundas Greimas ir Europos piliečių iniciatyvos kampanijos valdybos narė Simona Pronckuté. Auditorija tapo aktyvia diskusijų dalyve, pateikdama atsakymus į viktorinos klausimus, apklausas ir klausimus kalbėtojams, kurie visi buvo įtraukti į sąveikos priemonę „Slido“.

Ar „mažai“ naudinga demokratijai?

Andrius Tapinas pradėjo diskusijas diskutuodamas dėl žodžio „lėtas“ ir jo teigiamų ar neigiamų konotacijų, susijusių su demokratija. 

Edmundas Greimas palygino demokratiją su paveikslu, o piliečiai – su menininkais. Nors turite laikytis pagrindinių principų (žodžio laisvės, rinkimų), turite su jais kruopščiai dirbti.

„Mums reikia laiko tikros demokratijos kūrimui“, – pasakė jis ir pridūrė, kad „demokratija turi būti tikras menas iš jūsų širdies, jūsų emocijų; ją turite sukurti patys.“

Tomas Jakutavičius pritarė šiam piliečių požiūriui į tai, kad demokratija kuriama lėtai, nuolat vystosi ir gerėja, ir teigė: „Mes visi kartu gyvename lėtoje demokratijoje; mes visi esame lėto demokratijos lyderiai.“

Pascal Herry taip pat teigiamai vertino žodį „mažas“. Jis pažymėjo, kad ES sprendimų priėmimo procesas vis dar laikomas gana lėtu. Tačiau jis pridūrė, kad neįmanoma priimti demokratinių sprendimų, jei nesuteikiate galimybių įvairioms visuomenės grupėms ir visiems piliečiams išreikšti savo interesus ir jiems atstovauti. Atsižvelgdamas į visų 28 valstybių narių ir 500 mln. piliečių nuomonę, jam reikia laiko, tačiau laiko reikia ir kokybės požiūriu. 

Konkrečiai jis atkreipė dėmesį į pokyčius, kuriuos Europos Komisija bando įgyvendinti, kad pagerintų Europos piliečių iniciatyvą, visų pirma į priemonės peržiūrą, kad ji taptų ne tokia sudėtinga ir demokratiškesnė, bendradarbiavimo ir dalijimosi žiniomis forumą ir internetinę parašų rinkimo sistemą.  

Priešingai, Simona Pronckuté pabrėžė, kad reikia greitų sprendimų ir greitų priemonių, kad žmonės būtų motyvuoti ir kad jie galėtų parodyti savo piliečių demokratijos pastangų rezultatus. Be to, ji pripažino, kad kai kurias priemones, pvz., peticijas Europos Parlamentui, galima greitai ir lengvai pateikti, tačiau paprastai jos skirtos mažoms vietos problemoms spręsti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos piliečių iniciatyva, siekiama pokyčių ES lygmeniu, todėl reikia bendradarbiauti ir skirti daugiau laiko. 

Kalbėtojai taip pat palygino požiūrį į demokratiją senosiose valstybėse narėse ir naujosiose valstybėse narėse, t. y. Baltijos šalyse ir Balkanuose. Konkrečiai kalbant, jie teigė, kad į ES įstojus naujesnėms valstybėms narėms, jos siekė pasiekti aukštą gyvenimo lygį, pavyzdžiui, Prancūzijoje arba Vokietijoje. Dėl šios priežasties nauja Europa, kaip greita demokratija, yra geresnė – jų demokratinės valstybės buvo kur kas trumpesnės, ir mano, kad, jei jos nebus pakankamai greitos, jos negalės pasivyti.

Ar sparčios technologijos kelia grėsmę demokratijai?

„Kalbant apie skaitmeninę revoliuciją, tai yra revoliucija, kurios niekas neprašė“, – šiais žodžiais A. Tapinas atidarė antrą diskusijos temą ir paklausė, ar technologija laikoma grėsme, ar galimybe.

Diskutuojant buvo aptarti šie klausimai:

• kaip technologijos kelia įsilaužimo grėsmę IT sistemoms, taip pat rinkimams, todėl tiek daug šalių bijo įvesti skaitmeninius rinkimus;
• kiek yra tiek daug duomenų, kad pasiekėme padėtį, kurioje esame perkrauti ir dėl to sulėtėjome.

„Dėl perteklinių duomenų sulėtėja sprendimų priėmimo procesas, – sakė H. Greimas. Jis pridūrė, kad šios šiuolaikinės problemos – tai dalykas, dėl kurio neturime paruoštų atsakymų ir sprendimų, tačiau jos bus lėtai įveiktos. Svarbi žinia yra tai, kad „turime naudotis technologijomis“. 

Piliečių iniciatyvos vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis

Greitos auditorijos apklausos dėl klausimo „Ar kuris nors iš jūsų dalyvavo piliečių galimoje iniciatyvoje vietos, nacionaliniu ar Europos lygmeniu?“ rezultatas buvo subalansuotas: 48 proc. atsakė „taip“, o 52 proc. atsakė Nr. Ne. A. Tapinas nurodė, kad gali būti aktyvus ir pasyvus dalyvavimas ir kad mes galime aktyviai dalyvauti pilietinėje visuomenėje, tačiau nėra visiškai apie tai informuoti.

Herry kalbėjo apie Europos regioninės politikos reformą maždaug prieš 30 metų, kuria pradėta taikyti vietos ir Europos lygmens partnerystės koncepcija. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva labai gerai ja naudojasi ir kad Birstone yra keletas akivaizdžių pavyzdžių, pavyzdžiui, atjauninimo projektai arba tarpvalstybinio bendradarbiavimo su Lenkija projektai.

„Dauguma Lietuvoje su ES struktūriniais fondais įgyvendinamų projektų yra dalyvaujamojo pobūdžio“, – sakė jis. „Jie grindžiami europiniu skoniu pasižyminčiais vietos projektais.“

Toliau kalbėtojai pasidalijo dalyvaujamosios demokratijos priemonių ir iniciatyvų vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, kurias jie dirbo ir rėmė, pavyzdžiais.

Jakutavičius kalbėjo apie dvi Lietuvos vietos iniciatyvas. Vienas iš jų buvo susijęs su keliais vaikais mažame Lietuvos mieste, kurie pageidavo, kad jų riedėjimo parkas būtų renovuotas, nes jo būklė buvo labai bloga. Jie tiesiog nuvyko į merą, kuris sutiko jį pataisyti.

„Nesvarbu, jei esate senas ar jaunas, jūsų balsas gali būti išgirstas“, – sakė jis. „Turite kalbėtis.“

Kitas jo bendras pavyzdys – iniciatyva, kuria skatinamas miškų valymas.

„Norėjome, kad miške mėgstame atsipalaiduoti, maloniai, todėl nusprendėme jį išvalyti“, – pasakė jis. „Skatinome pėdsakus pasiimti maišelį su jais kiekvieną kartą, kai jie nuplaukia ir paima šiukšles. Ši iniciatyva buvo labai sėkminga.“

Greimas pasidalijo savo patirtimi gamtos apsaugos sektoriuje, vėl aptardamas miškų klausimus. Viena ypatinga problema, kurią jis ir kiti bandė išspręsti, buvo miškų kirtimas vasarą, nes tai daro neigiamą poveikį miškų aplinkai. Jie galėtų tik iš dalies laimėti – dabar saugomose teritorijose draudžiama iškirsti miškus vasarą.

„Tai rodo, kad net jei ne iki galo nepasiekėte to, ką nurodėte, jūsų veiksmai kalbant gali turėti teigiamą poveikį“, – sakė jis.

Jis pabrėžė, kad svarbu imtis veiksmų: „kai matote problemą, rašykite savivaldybei. Galbūt daugiau žmonių pastebės problemą ir kartu galite parašyti laišką pirmininkui. Būtent dėl to mažos problemos tampa didesniu rūpesčiu.“

G. Pronckuté pradėjo diskusiją Europos lygmeniu ir pasisakė už Šveicarijos idėją surengti ES referendumus – šiuo metu Sąjungoje praktiškai neegzistuojančią priemonę. Ji taip pat pritarė savo nuomonei dėl Europos piliečių iniciatyvos, paaiškindama, kad užregistruota daugiau kaip 60 iniciatyvų, tačiau tik keturios sėkmingos iniciatyvos ir nė viena iš jų nepakeitė teisės aktų.

„Kaip problemą matome, kad Europos piliečių iniciatyva yra pernelyg sudėtinga ir nelabai patogi naudoti“, – sakė ji. „Pavyzdžiui, duomenų reikalavimai – prašomi duomenys yra per dideli, todėl žmonės negali prie jų prisijungti. Svarbu turėti veiksmingas priemones, kurios leistų piliečiams jaustis, kad jie gali daryti poveikį ES politikai.“

Tačiau ji taip pat atkreipė dėmesį į teigiamą piliečių iniciatyvos poveikį, net jei ji nelemia pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kaip pavyzdį pateikdama iniciatyvą „Stop Vivisection“, kuria buvo siekiama nutraukti bandymus su gyvūnais. Nors per kampaniją nebuvo pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, ji padidino informuotumą šiuo klausimu, sukūrė tarptautinį tinklą ir sutelkė žmones. Ji sustiprino pilietinę visuomenę ES lygmeniu.

„Galbūt negalėjome laimėti karo, tačiau laimėjome mūšį“, – pasakė ji.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos atstovas Jakutavičius kalbėjo apie tiesioginę savo organizacijos patirtį koordinuojant Europos piliečių iniciatyvą „Right2Water“. „Negalime apie tai galvoti – tai kaip gimimo teisė, tačiau ne visi ES piliečiai turi prieigą prie švaraus geriamojo vandens ir sanitarinių sąlygų“, – sakė jis. „Norėdami pasiekti ribą, Lietuvoje mums reikėjo daugiau kaip 8 000 parašų ir surinkome 20 000 parašų.“

Herry apibendrino visas įvairias ES lygmens iniciatyvas, kuriomis skatinamas piliečių dalyvavimas ir aktyvus pilietiškumas. Visų pirma jis atkreipė dėmesį į Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkę, pagal kurią kasmet rengiama apie 100 konsultacijų. Jis paragino auditoriją apsilankyti interneto svetainėje „Išsakykite savo nuomonę“ ir užsiregistruoti, kad ji gautų pranešimus kaskart, kai bus pradėtos naujos konsultacijos. 

„Demokratijoje turime vieną esminį elementą – piliečius ir visuomenės entuziazmą, kuris turėtų būti demokratijos varomoji jėga“, – pasakė A. Pronckuté.