Europos piliečių iniciatyvos atgaivinimas – tolesnių veiksmų, susijusių su sėkmingomis iniciatyvomis, gerinimas

2020m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam reglamentui dėl Europos piliečių iniciatyvos, labai svarbu, kad Europos ir nacionalinės institucijos padarytų viską, ką gali, kad šios ES dalyvavimo priemonės atnaujinimas būtų sėkmingas. Neseniai paskelbtame dokumente „Šešios idėjos, kaip atgaivinti Europos demokratiją“ mano kolegos ir aš pasisakiau už aktyvesnį Europos ir nacionalinių parlamentų dalyvavimą Europos piliečių iniciatyvoje, visų pirma vykdant tolesnę veiklą, susijusią su sėkmingomis iniciatyvomis. Visą straipsnį rasite čia.

Šiuo metu su sėkmingomis iniciatyvomis susijusią tolesnę veiklą visų pirma sudaro du renginiai: Komisija kviečia privataus susitikimo organizatorius pasikeisti nuomonėmis apie iniciatyvą ir jos tikslus, o Europos Parlamentas rengia viešąjį klausymą, per kurį organizatoriai gali viešai pristatyti savo iniciatyvą ir dalyvauti diskusijose su ES politikos formuotojais.

Naujuoju reglamentu laikotarpis, per kurį Komisija turi išnagrinėti piliečių iniciatyvas, kurioms pavyko surinkti reikiamus parašus, pratęsiamas nuo trijų iki šešių mėnesių. Tai labai padidina galimybes konsultuotis, diskutuoti ir didinti informuotumą prieš Komisijai pateikiant galutinį žodį dėl to, ar ji atsižvelgia į piliečių poreikius, ar ne.

Nors dėl šio ilgesnio nagrinėjimo laikotarpio iniciatyvos organizatoriai ir rėmėjai gali jaustis labiau išgirsti ir rimtai vertinti savo iniciatyvoje, o tai yra išankstinė sėkmingo dalyvavimo priemonės sąlyga, labai svarbu, ar šia galimybe naudojamasi. Už tai bendrai atsako visos susijusios ES ir nacionalinės institucijos.

Europos Komisija gali tinkamai pasinaudoti šešių mėnesių nagrinėjimo laikotarpiu rengdama tikslines ir viešas konsultacijas dėl iniciatyvos dalyko. Be to, tai galėtų palengvinti atsitiktinai atrinktų ES piliečių grupės, kuri peržiūrėtų iniciatyvų tikslus ir pateiktų Komisijai rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų, organizavimą. Tai leidžia Komisijai sužinoti, ar šia iniciatyva siekiami tikslai yra labiau remiami įvairių visuomenės sluoksnių.

Europos Parlamento vaidmuo imantis tolesnių veiksmų taip pat svarbus. Be viešojo klausymo, Parlamentas neseniai pakeitė savo Darbo tvarkos taisykles, siekdamas užtikrinti, kad būsimos sėkmingos iniciatyvos būtų svarstomos plenariniame posėdyje. Tai labai sveikintinas žingsnis, tačiau svarbu, kad visos tokios diskusijos būtų užbaigtos plenarinio posėdžio rezoliucija. Tai suteikia piliečiams galimybę tiksliai žinoti, kur jų išrinkti atstovai yra susiję su iniciatyvos dalyku, ir gali padėti pagrįsti Komisijos sprendimą.

Galiausiai, taip pat turime užtikrinti aktyvesnį valstybių narių dalyvavimą. Be Europos Parlamento, būtų labai naudinga, jei nacionaliniai parlamentai taip pat diskutuotų ir balsuotų dėl sėkmingų iniciatyvų savo rūmuose. Tai ne tik padėtų skatinti tarpvalstybinius debatus dėl iniciatyvos, bet ir darytų spaudimą valstybių narių vyriausybėms, atstovaujamoms kitame ES teisės aktų leidėju, t. y. Tarybai, kad jos prisiimtų atsakomybę užtikrinti, kad sėkmingoms iniciatyvoms būtų skiriamas tokio lygio politinis dėmesys, kokio jos nusipelno.