Dalyvaujamoji demokratija piliečių Europos labui. iššūkiai ir perspektyvos

2019 m. rugpjūčio9–10 d. Europos piliečių iniciatyvos grupė dalyvavo „Arvamus“ festivalyje Paide (Estija), kad susitiktų su piliečiais aistringais Europos politikos klausimais ir norėtų daugiau sužinoti apie Europos piliečių iniciatyvą. Lankytojai dalyvavo podiumo diskusijoje apie dalyvaujamąją demokratiją ES ir įvairioje kitoje veikloje, kuria siekta pagilinti jų žinias apie šią priemonę.

Europos piliečių iniciatyva: Dalyvaujamoji demokratija piliečių Europos labui“

Antraštinėje dalyje „Europos piliečių iniciatyva“: Dalyvaujamoji demokratija siekiant piliečių Europos“, Europos ir nacionaliniai ekspertai dalyvaujamosios demokratijos srityje diskutavo dėl Europos piliečių iniciatyvos kaip piliečių dalyvavimo priemonės; jos panašumas ir skirtumai su Estijos piliečių iniciatyva ir dalyvaujamosios demokratijos Europoje iššūkiai, sprendimai ir geriausia patirtis.

Diskusiją vedė Atviros Estijos fondo vykdomasis direktorius Mall Hellam,

surinkta; Buvęs Europos Parlamento narys ir Reglamento dėl Europos piliečių iniciatyvos pranešėjas György Schöpflin; Pascal Herry, Europos Komisijos Europos piliečių iniciatyvos grupės vadovas; Pirkko Valge, „Good Deed Foundation“ generalinis direktorius; Viena iš Vengrijos Helsinkio komiteto pirmininkų Marta Pardavi; Martin A. Noorkõiv, Domus Dorpatensis fondo generalinis direktorius, „Good Citizen“ direktorių valdybos pirmininkas ir Estijos ne pelno organizacijų tinklo tarybos narys.

Ką reiškia būti ES piliečiu ir kaip prie jo priartėja ES institucijos?

Norint suprasti, kas yra dalyvaujamoji demokratija, svarbiausia yra būti Europos piliečiu.  Piliečių sąvoka yra labai svarbi Europos Sąjungos idėjai; bet kuris valstybės narės pilietis yra ES pilietis. Europos institucijos deda visas pastangas, kad suartintų piliečius ir sudarytų jiems sąlygas aktyviai dalyvauti ES politikos sistemoje. Tai pasakytina ir apie Europos piliečių iniciatyvos veikimą. Pavyzdžiui, Europos Komisija vadovavo priemonės reformai, kad ji taptų patogesnė naudoti. Jis bus taikomas nuo 2020 m. sausio mėn. Ši reforma taip pat apima tai, kad Europos Parlamentas užtikrins daugiau diskusijų dėl kiekvienos sėkmingos iniciatyvos.

Dalyvaujamoji demokratija Estijoje ir ES: ypatybės ir uždaviniai

Pirkko Valge (Gerojo fondo CEO) ir Martin A. Noorkõiv (Estijos ne pelno organizacijų tinklo pirmininkas) pabrėžė, kad ES šalys turi didelių istorinių skirtumų žmogaus teisių ir demokratijos srityje. Estijoje pastaruoju metu vyksta piliečių aktyvumas, o pilietinė visuomenė palaipsniui pradeda imtis veiksmų. Estijos piliečiai ypač aktyviai dalyvauja vaikų ir gyvūnų apsaugos, švietimo ir aplinkos apsaugos srityse.

Vengrijos Helsinkio komiteto bendrapirmininkė Marta Pardavi atkreipė dėmesį į problemas, su kuriomis susiduriama vykdant masinę Europos piliečių iniciatyvos kampaniją, nes jai įgyvendinti reikia suburti daug žmonių ir surinkti daug parašų. Internetinės kampanijos vykdymas socialiniuose tinkluose taip pat susijęs su tam tikromis praktinėmis ir teisinėmis kliūtimis. Šiuo atžvilgiu didelė problema yra ta, kad „Facebook“ nustatė labai griežtas politinių kampanijų populiarinimo taisykles, o tai gali turėti įtakos galimybei iniciatyvą propaguoti internete.

Ji taip pat palygino padėtį Estijoje su Vengrijos atveju. Ji paaiškino, kad nors Estija ir Vengrija turi panašias dalyvaujamosios demokratijos priemones, pvz., referendumus, parašų rinkinius, interneto aktyvumo priemones, sutelktinio finansavimo kampanijas, aktyvumą Vengrijoje, susiduria su įvairiomis kliūtimis. Pavyzdžiui, I. Pardavi paminėjo specialų imigracijos mokestį. Pagal šią taisyklę bet kuris asmuo, norintis viešai kalbėti apie imigraciją arba ją aptarti, privalo mokėti mokestį, nes veikla laikoma imigracijos skatinimu.

Apibendrinant, diskusijos baigėsi klausimu: „Kaip galėtume užtikrinti aktyvesnį piliečių dalyvavimą demokratiniame procese?“ Pasiūlytas atsakymas buvo toks, kad piliečiai turi jaustis taip, kad politika yra ne „dirtys“, o kažkas, kas naudinga, ir kad sutelkimas niekada nėra beprasmis, kol institucijos įsipareigoja dalyvauti konstruktyviame dialoge dėl piliečiams rūpimų klausimų.