Dėl Europos piliečių iniciatyvos Briuselyje kyla ginčytinų politikos klausimų: tai galimybė demokratinei politikai

Dėl Europos piliečių iniciatyvos Briuselyje kyla ginčytinų politikos klausimų: tai galimybė demokratinei politikai.

Europos piliečių iniciatyva (EPI) galioja jau daugiau kaip 8 metus, tačiau vis dar atrodo, kad šios priemonės potencialas dar neišnaudotas. Priežastis yra ta, kad skiriant dėmesį EPI ir ją vertinant paprastai neskiriama dėmesio esminiam aspektui: kitaip nei dažnai pabrėžiama, EPI nėra priemonė, galinti įtraukti naujus klausimus į politikos formavimo ciklą, o galimybė politinius debatus padaryti įvairesnius ir prieštaringesnius. Jei EPI bus vertinama šiuo požiūriu, neįmanoma nuvertinti poveikio, kurį ji jau padarė atverdama galimybes dalyvauti ES politikos formavimo procese. Šiuo požiūriu sprendime dėl jos poveikio ES politikos formavimui būtina pabrėžti, kad EPI suteikė galimybę vietos rinkėjams ir prieštaringesniems klausimams patekti į Europos diskusijas.

Po kelių pradinių aiškinimų, kad Europos piliečių iniciatyva yra pirmasis tarpvalstybinės tiesioginės demokratijos pavyzdys, atrodo, kad konsensusas buvo susijęs su tuo, kad tai yra darbotvarkės nustatymo priemonė, leidžianti milijonui Europos piliečių reikalauti, kad Europos Komisija Parlamentui ir Tarybai pasiūlytų naują teisės aktą. Tai rodo, kad piliečiai tiesiogiai nekalba apie jų pradėto sprendimų priėmimo proceso rezultatus – iš tiesų, net ir pirmojo, nes iniciatyva baigiama Komisijai ją gavus, o projektų vykdytojai negali jos atsiimti, jei nesutinka su Komisijos pasiūlymu, todėl jų indėlis yra institucijų raginimas imtis veiksmų.

Todėl dauguma autorių atkreipė dėmesį į priemonės trūkumus: jos sutelkimo išlaidos, įskaitant teisinės informacijos patikrinimus ir atsakomybę už duomenų apsaugą dar prieš pradedant septynių šalių tarpvalstybinę kampaniją, nepadeda gauti galimos naudos, nes nėra garantijos, kad net jei ji būtų sėkminga – iš 98 numatytų registracijų tik 5 iniciatyvos atitinka 1 mln. parašų ribą – pasiūlymą pateiks Komisija. Nė vienas iš sėkmingų EPI iniciatorių, į kuriuos iki šiol atsakė Komisija, nepareiškė pasitenkinimo jų pasiūlymo rezultatu ir patvirtino EPI trūkumus tiesioginės demokratijos požiūriu.

Tačiau šios sąskaitos, nors ir tikslios, neatspindi visos istorijos. Iš tiesų kyla klausimas, kodėl piliečiai ir pilietinės visuomenės organizacijos toliau naudojasi šia priemone, o ES institucijos toliau reformuoja priemonę, kuri akivaizdžiai neatitinka savo paskirties. Atsakas turi padėti kur nors kitur. Nepaisant institucinių Europos piliečių iniciatyvos apribojimų, ji tebėra veiksminga kampanijos priemonių rinkinio priemonė. Pirma, nuo konsultacijų su piliečiais iki patariamųjų grupių ES institucijos investavo tam tikrą politinį kapitalą, kad suteiktų galimybių dalyvauti politikos formavimo procese ne tik Briuselio burbule, bet ir Europos piliečių iniciatyva yra šios strategijos dalis. Šiuo požiūriu kampanija, kurios tikslas – pasiekti Briuselį šioje platformoje, reikalauja didesnės institucinės ir politinės įtakos nei daugiau parašų interneto platformose. Antra, dėl didėjančio ES politizavimo gebėjimas pasiekti ir sutelkti įvairias visuomenines rinkimų apygardas ES klausimais tampa retu ir vertingu pajėgumu. Daugelį metų Komisijos pareigūnai ir EP nariai nepatikimi pilietinės visuomenės aktyvistais, teigdami, kad jie kalba dėl tam tikrų priežasčių, teigdami, kad dauguma Briuselyje įsikūrusių aktyvistų yra tiek pat vidaus, kiek ir patys ES burbulo dalyviai. Pilietinės visuomenės organizacijos dabar turi pripažintą priemonę parodyti ne tik tai, kad tai yra priežastis, bet ir tai, kad jos gali remtis socialinio atstovavimo tarptautinėje Europos viešojoje erdvėje rodikliu.

Tai dvigubas kardas, nes jis taip pat gali būti naudojamas siekiant ginčyti organizacijų, kurios negali organizuoti tokio pobūdžio kampanijų arba paprasčiausiai nusprendžia remti labiau strateginius ir politikos požiūriu veiksmingesnius veiklos būdus, atstovavimo lygį. Bet kuriuo atveju vietos organizacijos ir grupės, veikiančios kaip išorės subjektai Briuselyje, naudojasi EPI, kad užginčytų Briuselio burbulo organizacijas. Su Įlvaro Oleart teigėme, kad šis procesas vyksta tokiais atvejais, kaip Europos piliečių iniciatyva „Vienas iš mūsų“ ir neoficialus parašų rinkinys „Stop TTIP“, kai Briuselyje buvo įsteigti religiniai ir prekybos politikos aktyvistai, kur kampanijos buvo beveik tokios pat svarbios kaip ir pačios ES institucijos. Kai kurie su Europos piliečių iniciatyva susiję tinklai tampa steigiami ir taip prisidedama prie to, kad diskusijų aplinka taptų įvairesnė.

1diagrama. Išorinis iššūkis, susijęs su 5 kampanijomis: Vienas iš mūsų, kanalas „Stop to Water“, „Stop TTIP“, „Žiniasklaidos pliuralizmas“ ir „Wake up Europe“

EPI taip pat padeda užtikrinti, kad politiniai debatai būtų artimesni ES viešosiose erdvėse vykstantiems debatams. Viena iš pasekmių yra tai, kad nacionalinėse viešose diskusijose kylantys poliarizacijos klausimai taip pat europietiški, pvz., prostitucijos uždraudimas, legalizuoti narkotikai arba jau minėtas abortas per Europos piliečių iniciatyvą. Nors dėl minėtų EPI institucinių trūkumų iki šiol šių iniciatyvų dalykas negalėjo virsti esminėmis politinėmis diskusijomis, tai padeda priartinti ES politiką prie labiau politizuotų diskusijų. Tai nėra nei gera, nei bloga, tačiau tai gali prisidėti prie to, kad tarpvalstybinės sąsajos ir kampanijos taptų įmanomesnės nei anksčiau.

EPI padeda priartinti ES politinius debatus prie visuomeninės viešosios erdvės, nes suteikia galimybę grupėms, galinčioms atkreipti ES institucijų dėmesį į įvairių valstybių narių politizuotus klausimus. Iki šiol tai netapo nauja politikos formavimu; ši politizavimo forma nebūtinai yra naudinga ES. Priešingai, ji gali padėti panaikinti jos teisėtumą, jei ji sistemingai atsisakys nesantaiką kurstančių, nors ir sėkmingų EPI.

ES klausimų politizavimas nėra susijęs su Europos piliečių iniciatyva ir jo nekeičia jokios institucinės reformos. Tačiau ES gali norėti užtikrinti, kad ši priemonė būtų naudinga tiems, kurie gali norėti paremti politikos pasiūlymus, suteikiant galimybę būti išklausytiems instituciniuose forumuose taikant paramos viešajame sektoriuje priemonę, kurią sudaro 1 mln. parašų. Diskutuodamos dėl reformų ES institucijos nusprendė nesuteikti skatintojams galimybės pareikšti savo nuomonę dėl rezultato, kuris gali būti teisiškai sudėtingas arba neįmanomas, tačiau jos gali norėti apsvarstyti alternatyvą: išlaidų dėl nesėkmės mažinimas.