Studentai iš keturių Europos Sąjungos universitetų kartu rengia galimas Europos piliečių iniciatyvas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama darniam vystymuisi. Jos bendradarbiauja pagal „Erasmus+“ projektą, kuriuo siekiama įtraukti aukštojo mokslo studentus į dalyvaujamuosius mechanizmus, kad jie galėtų daryti poveikį Europos Sąjungos politikai ir suteiktų jiems reikiamų įgūdžių ir kompetencijų savo piliečių iniciatyvoms skatinti.
Iš šių įmonių galima gauti daug naudos, o Europos piliečių iniciatyva „Fairosene“ yra puikus pavyzdys, kaip gali būti intensyvi ir plataus masto dalyvaujančių studentų iniciatyva. Daugiau tikimės, kad Europos piliečių iniciatyva: iš A į Z projektą.
Puikiai suvokdami šį poreikį, Koimbros universitetas (Portugalija), Göttingeno Georg-August universitetas (Vokietija), Alexandru Ioan Cuza universitetas (Rumunija) ir Vigo universitetas (Ispanija) nusprendė sutelkti pastangas ir suteikti kai kuriems savo studentams unikalią akademinę patirtį, kuria jie skatinami rengti savo pasiūlymus dėl Europos piliečių iniciatyvos.
Dėstytojai, dėstytojai ir bendraamžiai ne tik įgyja žinių apie šį inovatyvų dalyvavimo mechanizmą ir jomis dalijasi, bet ir randa ir aptaria bendro intereso klausimus, kuriuos jie norėtų plėtoti Europos Sąjungai.
Iki šiol studentai dalyvavo įvadinėse Europos piliečių iniciatyvos sesijose, kurios dėl COVID-19 pandemijos buvo surengtos internetu, ir Europos piliečių iniciatyvos internetiniuose kursuose, visų pirma skirtuose visų sričių aukštųjų mokyklų studentams.
Šios veiklos rezultatai buvo visiškai įspūdingi. Studentų dalyvavimas ir jų susidomėjimas Europos reikalais iki šiol buvo didžiulis – daugiau kaip 60 dalyvių dalyvavo įvadinėse sesijose dėl Europos piliečių iniciatyvos ir 50 dalyvių užbaigė pirmąjį internetinį Europos piliečių iniciatyvos kursą.
Be to, jų dideli lūkesčiai dėl projekto iš tiesų kelia sunkumų komandai. Pavyzdžiui, studentai nori ir tikisi (1) daugiau sužinoti apie Europos Sąjungą ir jos politiką; Kurti pokyčius ir išmokti būti aktyviais piliečiais; 3) gebėti dirbti tarptautinėse grupėse; 4) susitikti su skirtingos kilmės, kultūrų ir vertybių žmonėmis; 5) judėti po COVID-19 pandemijos ir vykti į kitas Europos šalis.
Jų entuziazmas ir bendradarbiavimo įgūdžiai parodė, kad jie yra neįkainojami didelio Europos Sąjungos fragmentiškumo elementai ir kad Europos piliečių iniciatyva iš tiesų yra vertinga priemonė vis aktyvesniam pilietiškumui skatinti.
Paveikslėlis: Pagrindinės problemos, kurias nustatė projekto „ECI A-Z“ dalyviai
Dabar, kai sėkmingai vykdoma tam tikra svarbi komandų kūrimo ir tarpusavio mokymosi veikla, aštuonios tarptautinės studentų grupės (po aštuonis studentus) rengiasi galutinei veiklai – pavyzdinei EPI, kuri vyks 2021 m. kovo mėn. Getingene. Grupės nustatys bendro intereso temą, suderintą su šiandienos visuomenės uždaviniais ir darnaus vystymosi tikslais, kuri galėtų būti būsimų Europos piliečių iniciatyvų pagrindas, ir ją viešai pristatys kitiems studentams, mokslininkams, suinteresuotiesiems subjektams ir politikos formuotojams pavyzdinėje EPI.
Įdomu paminėti, kad per internetines Europos piliečių iniciatyvos įvadines sesijas moksleiviai nurodė, kad jų pagrindinis rūpestis yra „žmonės“ (likusios galimybės buvo planeta, klestėjimas, taika ir partnerystė), o tai atitinka poreikį stiprinti piliečių vykdomą Europos (ir pasaulinę) politiką ir geriau panaudoti (ir toliau plėtoti) esamas dalyvavimo priemones Europos Sąjungoje.
Iš tiesų, į sistemą įtraukus svarbius visuomenės dalyvavimo elementus bus užtikrinta, kad ji būtų atvira visuomenei (tiek piliečiams, tiek pilietinės visuomenės organizacijoms) ir kad vieši veiksmai taptų aktualesni, demokratiškesni ir patikimesni.
Tačiau tiesa, kad, nepaisant to, jog Europos Sąjunga supranta, kad piliečių dalyvavimas yra labai reikalinga realybė ir nediskutuotina vertybė, ir sukuria daugybę dalyvavimo priemonių (peticijas, viešas konsultacijas, piliečių dialogus ir Europos piliečių iniciatyvą), šio požiūrio pasekmės tebėra silpnos.
Neseniai atliktoje „Eurobarometro“ apklausoje apie Europos ateitį didžioji dauguma europiečių (92 proc.) visose valstybėse narėse reikalauja, kad priimant sprendimus dėl Europos ateities būtų labiau atsižvelgiama į piliečių nuomonę.
Šis bendras jausmas lydėjo Europos Sąjungą nuo pat jos sukūrimo. Ir nepaisant to, kad Europos Sąjunga siūlo kelis prieigos taškus, kad galėtų daryti įtaką Europos politikai, atrodo, kad ji neturėjo visapusiško poveikio praktikoje. Todėl svarbu, kad tiek viešieji subjektai, tiek piliečiai dalyvavimą laikytų ne kliūtimi, o pažadu: veiksmingo bendro darbo ir bendrų rezultatų pažadas. Priešingu atveju piliečiai ir pilietinės visuomenės organizacijos nebus pritraukiami ar net bus atgrasomi nuo jų nuomonės išgijimo.
Todėl jaunimo dalyvavimas yra labai svarbus siekiant pakeisti dabartinę padėtį, nes Europos piliečių iniciatyva: Nuo A iki Z ir kiti (pvz., https://participationpool.eu/resource/youth-citizenship-and-the-europea…) bando parodyti.
Projektas „Europos piliečių iniciatyva: Dalyvavimo ir aktyvaus pilietiškumo priemonė“ (akronimas ECI: Nuo A iki Z) finansuojama pagal Europos Komisijos programą „Erasmus +“ (Susitarimo Nr. 2020-I-PT01-KA203–078546),
Daugiau informacijos apie Europos piliečių iniciatyvą: Iš A į Z projektą aplankykite mus adresu https://eci-az.eu; be to, sekite mus tinkle „Facebook “, „Twitter “ ir „Instagram“ (@eciatoz), naudodami saitažodžius #ECIfromAtoZ ir #EUTakeTheInitiative.
Autoriai
Skulptūros lopšeliaiDulce Lopes yra Koimbros universiteto Teisės fakulteto profesorius. Dirbo Portugalijos pirmininkavimo Ministrų Tarybai, Europos Parlamento ir Lilio katalikiškojo universiteto darbuose ir Hagos tarptautinės teisės akademijos anglų kalbos studijų direktoriumi (2018 m.). Ji yra „Erasmus+“ projekto Europos piliečių iniciatyvos koordinatorė: Iš A į Z.
Daugiau nuorodų pateikiama adresu https://www.cienciavitae.pt/E013-0BE9-8B08
Pateikite komentarą
Norėdami parašyti komentarą turite prisijungti arba prisiregistruoti.