„<em>Minority SafePack</em> – milijonas parašų už įvairovę Europoje“

Iniciatyva „Minority SafePack – milijonas parašų už įvairovę Europoje“ raginama geriau apsaugoti tautinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančius asmenis ir stiprinti kultūrų bei kalbų įvairovę Sąjungoje. Per metus trukusį parašų rinkimo laikotarpį surinkti 1 123 422 galiojantys pritarimo pareiškimai, taip pat 11 valstybių narių pavyko pasiekti mažiausią reikiamų parašų skaičių.  

Iniciatyva užregistruota 2017 m. balandžio 3 d. Nuo šios datos skaičiuojamas vienų metų parašų rinkimo laikotarpis. Komisija iniciatyvą užregistravo po to, kai 2017 m. vasario mėn. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino 2013 m. rugsėjo mėn. priimtą pirminį sprendimą iniciatyvos neregistruoti.   

Šia iniciatyva Komisija paraginta pasiūlyti 11 teisės aktų, kuriais būtų gerinama tautinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų apsauga ir didinama kultūrų ir kalbų įvairovė Sąjungoje. Iniciatyvoje daugiausia dėmesio skirta, be kita ko, regioninėms ir mažumų kalboms, švietimui ir kultūrai, regioninei politikai, dalyvavimui, lygybei, audiovizualinės ir kitos žiniasklaidos turiniui, regioninei (valstybės) paramai. Pažymėtina, kad Komisijos įgaliojimai siūlyti teisės aktus 2 iš 11 siūlomų aktų neapėmė. Todėl pagal šią iniciatyvą pritarimo pareiškimus buvo galima rinkti tik dėl 9 pasiūlymų, kurie atitiko Komisijos kompetenciją. 

Europos Komisija užregistravo devynis pasiūlymus dėl: 

1. ES rekomendacijos dėl kultūrų ir kalbų įvairovės apsaugos ir skatinimo;
2. nedidelėms kalbinėms bendruomenėms pritaikytų finansavimo programų;
3. kalbų įvairovės centro sukūrimo;
4. ES regioninės plėtros fondų tikslų, kurie apimtų tautinių mažumų apsaugą ir kultūrų bei kalbų įvairovės skatinimą;
5. mažumų teikiamos papildomos naudos mūsų visuomenėms ir Europai tyrimų;
6. beveik vienodo požiūrio į mažumas be pilietybės, pvz., romus;
7. bendro Europos autorių teisių teisės akto, kad paslaugas ir transliacijas būtų galima gauti gimtąja kalba;
8. laisvo paslaugų teikimo ir audiovizualinio turinio priėmimo mažumų gyvenamuose regionuose;
9. bendrosios išimties, taikomos teikiant regioninę (valstybės) paramą mažumų kultūrai, žiniasklaidai ir kultūros paveldo apsaugai. 

Organizatorių manymu, Europos piliečių iniciatyva yra viena iš esminių kovos už mažumų teises priemonių.

Pasak Europos piliečių iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatorių, „tai vienintelė tvirta dalyvaujamosios demokratijos priemonė ES, galinti padėti Europos piliečių balsui nuskambėti garsiau ir užtikrinti, kad jį išgirstų Europos institucijos“.

Parašų rinkimo etapui pasibaigus parašai buvo patikrinti ir iniciatyva 2020 m. sausio 10 d. buvo oficialiai pateikta Europos Komisijai (žr. pranešimą spaudai).  2021 m. sausio 14 d. Komisija priėmė komunikatą dėl šios iniciatyvos (žr. pranešimą spaudai).

Įsipareigojimas ir atkaklumas 

Tikslo siekta net tada, kai reikalai nukrypo nuo pradinio plano.

Tinkamai parengta kampanijos strategija, pritaikyta tikslinei auditorijai 

Kampanija aktyviai vykdyta vietoje, tarp vietos bendruomenių įvairiose valstybėse narėse, taip pat įtraukiant nacionalinio ir europinio lygmenų institucijas ir politikus. Užmegzti ryšiai, naudojant mažumų kalbas. 

Komandinės pastangos ir partnerystės ryšiai

Nustatyti stiprūs ir patikimi kampanijos partneriai ir suburta darbšti ir atsidavusi komanda.  

Paruošimas

Piliečių iniciatyvą „Minority SafePack“ parengė organizatorių grupė, remiama Europos tautų federalinės sąjungos (FUEN), Pietų Tirolio liaudies partijos, Rumunijos vengrų demokratinio aljanso ir Europos tautų jaunimo tinklo. Pasirengimas prieš pirmą kartą teikiant iniciatyvą (2013 m.) truko dvejus metus.

Šiuo pasirengimo laikotarpiu organizatoriai turėjo išsikėlę aiškius tikslus. Jie ypač norėjo parengti teisės aktų pasiūlymų rinkinį, kad jų reikalavimai būtų įtvirtinti praktiškai. Tuo tikslu jie rengė susitikimus, konsultavosi su teisės ir mažumų teisių ekspertais ir siekė įvairių lygių politinės paramos. Jie taip pat užtikrino, kad iniciatyvos pasiūlymas būtų pagrįstas ES sutartimis, ir buvo atitinkamai pritaikytos jo formuluotės.

Iniciatyvos parengiamajame etape papildomų iššūkių kėlė jos platus užmojis ir dideli siekiai. Užuot sprendus vieną atskirą klausimą, šia iniciatyva norėta aprėpti daug problemų, kurių įvairiose valstybėse narėse kyla tradicinėms mažumoms, ir pamėginti rasti tokiam dideliam skaičiui uždavinių tinkamų visapusiškų sprendimų. Iniciatyvos tikslas taip pat buvo gerokai platesnis nei vien surinkti milijoną parašų. Buvo labai svarbu paskatinti diskusijas Europos viešojoje erdvėje ir per tą vienų metų laikotarpį sukurti tvirtą ir ilgalaikę mažumų teises ginančią koaliciją. Organizatoriai nenorėjo apsiriboti parašų rinkimu septyniose valstybėse narėse, bet pasirinko pristatyti iniciatyvą kuo daugiau Europos regionų. 

Iniciatyvos „Minority SafePack“ parengiamasis etapas nebuvo lengvas: pirmą registracijos prašymą Europos Komisija atmetė, nes pateikti iniciatyvos reikalavimai viršijo jos įgaliojimus siūlyti ES teisės aktus. Šis Komisijos sprendimas buvo apskųstas Europos Teisingumo Teisme. Todėl oficialiai užregistruoti iniciatyvą prireikė kelerių metų ir galiausia tai įvyko 2017 m.

Kampaniją koordinavo Europos tautų federalinė sąjunga – skėtinė Europos mažumų organizacija, jungianti per 100 organizacijų iš 35 šalių. Parengiamajame etape organizatoriai visų pirma siekė parengti aiškią strategiją, ieškojo partnerių ir stengėsi rasti lėšų kampanijai Europoje.  

Lėšų rinkimas ir ištekliai

Iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriai gavo 348 500,00 EUR siekusią paramą ir finansavimą iš Europos tautų federalinės sąjungos (FUEN).

Finansavimo šaltiniai (EUR)

Pastaba. Daugiau informacijos apie iniciatyvai „Minority SafePack“ teikiamą paramą ir finansavimą galima rasti specialiame Komisijos tinklalapyje. Reikia pranešti tik apie įnašus, viršijančius 500 EUR vienam rėmėjui.

Kampanijos strategija ir parašų rinkimo planas

Iniciatyvos „Minority SafePack“ parašų rinkimo etapas pradėtas 2017 m. balandžio mėn. Kitą mėnesį kampanijos pradžia paminėta Banfių pilyje Rumunijoje įvykusiame renginyje, į kurį iš visų Europos kampelių atvyko daugiau nei 400 rėmėjų. Apie renginį informavo per 50 žurnalistų (kampanijos pradžios vaizdo įrašą žr. čia).

Po oficialaus pradžios renginio kelios organizacijos narės ir partnerės įvairiose valstybėse narėse ir regionuose nedelsdamos pačios ėmėsi planuoti ir organizuoti renginius iniciatyvai palaikyti. Taip pat parengta Europos masto kampanijos strategija, sukurta nauja interneto svetainė, kurioje skelbtos lengvai suprantamos istorijos iš visos Europos, ir parengta „Minority SafePack“ knygelė bei kita reklaminė medžiaga. 

Įgyvendinimo etape palaikančiosios organizacijos taip pat pasidalijo pareigas. Pavyzdžiui, Rumunijos vengrų demokratinis aljansas (RMDSZ) įsipareigojo surinkti 250 000 iš reikiamo milijono parašų. 

Kad pasiektų pagrindines tikslines grupes (tautines mažumas), organizatoriai mėgino per kampaniją siunčiamas žinutes susieti su įvairiomis mažumų Europoje patiriamomis problemomis. Buvo svarbu siunčiamas žinutes pritaikyti dar konkrečiau, „nes įvairios mažumos Europoje gyvena skirtingomis sąlygomis, kurios daugiausia priklauso nuo gyvenamosios valstybės narės; kai kurios iš jų gali visiškai savarankiškai spręsti savo reikalus, o kitos net nėra pripažintos. Bendraudami su problemų turinčiomis bendruomenėmis, stengėmės nustatyti opiausias jų problemas ir pasiūlyti „Minority SafePack“ kaip galimą sprendimą.“ 

Organizatoriai taip pat išskyrė dar vieną svarbią tikslinę grupę – valstybių narių piliečius, palaikančius tvirtus ryšius su tautiečiais, gyvenančiais kitose šalyse, pvz., Danijoje, Vokietijoje ar Vengrijoje. 

Įgyvendinant kampanijos strategiją buvo būtina medžiagą versti ir pateikti įvairiomis kalbomis. Iniciatyvos „Minority SafePack“ komunikacija galiausiai vyko daugiau nei 30 kalbų, be to, organizatoriai nusprendė vykdyti kampaniją ir oficialaus statuso ES neturinčiomis regioninėmis kalbomis. Tai buvo svarbu, nes regioninėmis ar mažumų kalbomis kalba beveik 50 mln. ES piliečių, o iniciatyva siekta, kad kiekvienas tautinei mažumai ar kalbinei grupei priklausantis Europos pilietis sutiktų su pagrindine iniciatyvos žinia, kad ši iniciatyva geriausiai atitinka jo bendruomenės interesus ir yra investicija į ateities kartų gyvenimą. Įvairioms tikslinėms grupėms sėkmingai pritaikyta šimtai žinučių: „Įsivaizduokite, kad esate vienas iš 41 tūkstančio ladynų kalba kalbančių žmonių Šiaurės Italijoje ir savo socialinių tinklų naujienų sraute išvystate įrašą ladyniškai!“

Siekiant, kad iniciatyva būtų sėkminga, taip pat buvo būtina visoje Europoje užsitikrinti tvirtą paramą ne vien mažumų bendruomenėse. Reikėjo aiškiai paskelbti kampanijos žinią: „Norime sugyventi. Nieko neketiname atimti iš daugumos bendruomenių!“, – atkartojant RMDSZ pirmininko Hunoro Kelemeno žodžius. Be to, iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriams daugumos grupių dalyvavimas atrodė vertingas ir dėl to, kad buvo siekiama sukurti tvirtą partnerių tinklą kaip „koaliciją, dėl kurios Europos Komisija neišvengiamai turės reaguoti į šią iniciatyvą“. 

Organizatoriai taip pat norėjo įgyvendinti savo strategiją Europos lygmeniu siekdami užsitikrinti ir pelnydami politinių lyderių paramą. Tuo tikslu organizatoriai vyko į kelias šalis ir aplankė daug partnerių, institucijų bei organizacijų narių. Iniciatyvos „Minority SafePack“ delegacija aptarti kampanijos susitiko ir su Europos Parlamento mažumų jungtine grupe. Organizatoriai paragino jungtinę grupę padėti skleisti žinią apie iniciatyvą Parlamente ir Europos Parlamento narių prašė pranešti apie iniciatyvą žmonėms ir žiniasklaidai savo valstybėse narėse, taip pat padėti rasti partnerių, kad iniciatyva tikrai būtų sėkminga. Bendrapirmininkis Nilsas Torvaldsas patikino delegaciją palaikąs šią iniciatyvą, o keli Europos Parlamento nariai pranešė aktyviai įsitrauksiantys į kampaniją. Buvo svarbu paramą iniciatyvai „Minority SafePack“ užsitikrinti ir Europos Taryboje. Tuo tikslu iniciatyvos „Minority SafePack“ delegacija apsilankė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rudens sesijos posėdyje Strasbūre.

Renkant reikiamą milijoną parašų itin svarbus buvo iniciatyvoje dalyvaujančių organizacijų, regioninių partnerių ir bendruomenių indėlis. Kampaniją vykdanti komanda stengėsi aktyviai teikti labai reikalingą informaciją ir savo tinkle dalytis geriausia patirtimi bei pasiteisinusiomis strategijomis. FUEN prezidiumo ir piliečių komiteto nariai buvo visada pasirengę apsilankyti valstybėse narėse ir didinti informuotumą. Vis dėlto per visą parašų rinkimo etapą buvo būtinas vietos lygmens tinklas, kad būtų galima pasakoti asmenines istorijas ir perduoti žinutes, taip pat parodyti vietos bendruomenėms, kad „Minority SafePack“ yra „iniciatyva, galinti pagerinti mažumų bendruomenių ir mažumų ar kalbinėms grupėms priklausančių 50 mln. ES piliečių kasdienį gyvenimą“.

Į buriamą tvirtą partnerių koaliciją įtrauktos šioje srityje dirbančios organizacijos, turinčios ankstesnės kampanijų vykdymo patirties. Šios partnerės nuveikė didžiulį darbą rinkdamos parašus, ypač Lietuvoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje. Organizatoriai palaikė partnerių motyvaciją dalydamiesi pasiektais rezultatais ir užtikrindami nuolatinį tinklo narių bendravimą. Renkant parašus daugiausia dėmesio skirta valstybėms narėms, kuriose didelės mažumų bendruomenės, ir šalims, kuriose, kaip buvo manoma, užtikrinti mažumų apsaugą sekasi sunkiau.

Techninės parašų rinkimo sąlygos buvo nustatytos 2017 m. birželio mėn. „Minority SafePack“ kampanijos interneto svetainėje buvo galima rasti popierines formas ir internetinę pasirašymo priemonę. 2017 m. rugsėjo mėn. iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriai pradėjo naudotis Europos Komisijos internetine pritarimo pareiškimų rinkimo sistema, kuri geriau atitiko jų poreikius.

Be to, kad buvo optimizuota internetinė parašų rinkimo sistema, iniciatyvos organizatoriai taip pat labai kliovėsi popierinėse formose renkamais parašais. Šį darbą atliko, pavyzdžiui, savanoriai, kurie savo bendruomenėse ėjo nuo durų prie durų, pristatė kampaniją ir padėjo pasirašantiems asmenims užpildyti reikiamą informaciją. Organizatoriai pabrėžė: „Iš patirties sakome, kad norėdami surinkti parašus turime eiti į gatves ir kalbėtis su žmonėmis.“

Iniciatyvos „Minority SafePack“ parašų rinkimas buvo baigtas 2018 m. balandžio mėn. surinkus 1 320 246 pritarimo pareiškimus. Šie pareiškimai buvo nusiųsti už tikrinimą atsakingoms kiekvienos valstybės narės nacionalinėms institucijoms. Atlikusios oficialią procedūrą, nacionalinės institucijos galutinai patvirtino 1 123 422 parašus. Būtinos ribos pasiektos 11-oje valstybių narių.

2020 m. sausio 10 d. iniciatyva buvo oficialiai pateikta Europos Komisijai. 

„Minority SafePack“ buvo viena iš pirmųjų iniciatyvų, kurių atveju buvo parengta ilgalaikė pateikimo Europos Komisijai strategija. Tuo tikslu FUEN subūrė Europos teisės ekspertų grupę, kad ji parengtų iniciatyvos pasiūlymais grindžiamą konkretų teisės aktų pasiūlymų rinkinį. Iš esmės tai buvo gairės, kaip žingsnis po žingsnio įgyvendinti tuos punktus dabartinėje ES teisės aktų sistemoje. Tie pasiūlymai buvo pateikti Europos Komisijai kartu su 1 123 422 patvirtintų pritarimo pareiškimų sertifikatais. 

Pagal šią strategiją organizatoriai taip pat vykdė palaikomąją kampaniją. Organizatoriai susitikimuose pristatė iniciatyvą valstybių vadovams, vyriausybių atstovams, nacionalinių parlamentų, Europos Parlamento ir regioninių vyriausybių nariams. Organizatoriai pabrėžė, kad „palaikomoji kampanija davė puikių rezultatų: daug regionų priėmė pritarimo pareiškimus, o Bundestagas, Vengrijos Parlamentas ir Nyderlandų Žemieji Rūmai balsavo dėl atitinkamų rezoliucijų. „Minority SafePack“ taip pat buvo pirma Europos piliečių iniciatyva, kuri buvo aptarta Europos Parlamento plenarinėje sesijoje ir dėl kurios didele balsų dauguma buvo priimta rezoliucija.“ 

Iniciatyvai „Minority SafePack“ surinktų pritarimo pareiškimų skaičius pagal valstybes nares

Diagramoje pažymėtos tos ES valstybės narės, kuriose sėkmingai surinktas minimalus parašų skaičius, reikalingas iniciatyvai paremti. Iniciatyvai paremti reikalingos minimalios ribinės vertės pasiektos 11-oje valstybių narių. Visa lentelė su pritarimo iniciatyvai „Minority SafePack“ pareiškimais pateikiama „Minority SafePack“ puslapyje EPI registre.

Oficialus pateikimas ir susitikimai su Komisija

2020 m. sausio 10 d. oficialiai pateikus iniciatyvą, 2020 m. vasario 5 d. organizatoriai susitiko su už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová ir už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Komisijos nare Mariya Gabriel.

Viešas svarstymas Europos Parlamente

2020 m. spalio 15 d. Europos Parlamente įvyko viešasis svarstymas. Svarstyme dalyvavo Europos Parlamento nariai, priklausantys Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui bei Kultūros ir švietimo komitetui, kartu su Peticijų komiteto ir kitų komitetų atstovais. Per svarstymą taip pat pasisakė Europos Komisijos, Europos Tarybos, ES pagrindinių teisių agentūros ir Regionų komiteto vyresnieji atstovai (žr. pranešimą spaudai).

2020 m. gruodžio 14 d. iniciatyva buvo aptarta Europos Parlamento plenarinėje sesijoje. 524 Europos Parlamento nariams balsavus už, 67 prieš ir 103 susilaikius, 2020 m. gruodžio 17 d. priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas išreiškė pritarimą šiai iniciatyvai. Parlamentas pabrėžė, kad tautinės ir kalbinės mažumos Europos Sąjungoje patiria asimiliaciją ir praranda savo kalbas, dėl to menkėja kalbų įvairovė ir skursta kultūra. Europos Parlamentas paragino Komisiją pasiūlyti teisės aktų, kuriais būtų sprendžiama ši problema (žr. pranešimą spaudai).

Šiame etape iniciatyvai dėl COVID-19 pandemijos kilo sunkumų. Viešąjį svarstymą teko du kartus nukelti, o per pandemiją išlaikyti mažumų teises viešojoje darbotvarkėje buvo sudėtinga. 

Oficialus Europos Komisijos atsakymas

2021 m. sausio 14 d. Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame nustatyti veiksmai, kurių ji ketina imtis reaguodama į iniciatyvą „Minority SafePack“. Komisija pabrėžė, kad įtrauktis ir pagarba turtingai Europos kultūrų įvairovei yra vienas iš jos prioritetų ir tikslų. Vis dėlto ji taip pat nurodė, kad nuo tada, kai iniciatyva 2013 m. buvo pateikta pirmą kartą, imtasi įvairių priemonių, skirtų keliems iniciatyvos „Minority SafePack“ pasiūlymų aspektams. Komunikate kiekvienas iš devynių atskirų iniciatyvos pasiūlymų įvertintas atsižvelgiant į jo privalumus ir vadovaujantis subsidiarumo bei proporcingumo principais. Nors jokių kitų teisės aktų nepasiūlyta, Komisija padarė išvadą, kad visapusiškas jau priimtų teisės aktų ir politikos įgyvendinimas labai padeda siekti iniciatyvos tikslų (žr. pranešimas spaudai).

Paskelbus Komisijos komunikatą, iniciatyvos „Minority SafePack“ organizatoriai išreiškė nepasitenkinimą, kad nenumatyta tolesnių su teisės aktais susijusių veiksmų. 2021 m. kovo 24 d. iniciatyvos „Minority SafePack“ piliečių komitetas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui pateikė prašymą panaikinti Komisijos komunikatą dėl šios iniciatyvos. 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu Teismas atmetė EPI organizatorių grupės prašymą. 2023 m. sausio 21 d. organizatoriai dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Teisingumo Teismui. 2025 m. birželio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimu apeliacinis skundas buvo atmestas (žr. daugiau tolesnių veiksmų).

Aktyviai megzkite ryšius su įvairių lygių galimais suinteresuotaisiais subjektais. 

Kad iniciatyva būtų sėkminga, būtina veikti vietos lygmeniu, tačiau taip pat nepaprastai svarbu bendrauti su Europos ir nacionalinio lygmens politiniais lyderiais.

Atidžiai apgalvokite, kokia jūsų tikslinė auditorija, ir užtikrinkite, kad jūsų komunikacijos strategija atitiktų jos poreikius. 

Apsvarstykite, kokiomis kalbomis galite į ją kreiptis, kaip svarbu dalytis vietos istorijomis, kurios būtų artimos žmonėms, ir kokias internetines ir kitas komunikacijos priemones naudosite. Svarbu į galimus jūsų rėmėjus kreiptis įvairiais kanalais.

Reikalai ne visada klostosi pagal planą – prisitaikykite.

Jeigu užsidegę siekiate savo tikslo, savo kampaniją vertinkite kritiškai, prireikus peržiūrėkite strategijas ir sprendimus ir, jei būtina, keiskite kryptį.

Įsitraukite vietos lygmeniu.

Nors šiuo metu reikšminga parašų dalis surenkama internetu, nenuvertinkite darbo vietos lygmeniu. Kalbėtis su žmonėmis ir bendrauti su vietos bendruomenėmis – vienas iš esminių dalykų skleidžiant savo žinią ir užtikrinant, kad būtų pasiekti kampanijos tikslai.

Pasinaudokite socialinės žiniasklaidos teikiamais privalumais.

Stenkitės būti matomi socialiniuose tinkluose ir įtikinkite vietos įžymybes prisidėti prie jūsų tikslo – tai padidins pasitikėjimą iniciatyva.  

Jei turite abejonių dėl savo iniciatyvos, pasiteiraukite mūsų ekspertų!