Bendrovės turėtų mokėti didesnius mokesčius už vandenį nei namų ūkiai

Nepaisant trejopo pasaulio gyventojų skaičiaus padidėjimo, XX a. vandens išteklių naudojimas išaugo šešis kartus. Nors dėl industrializacijos ir sparčios urbanizacijos kai kurie riboti vandens ištekliai sunaudojami greitai ir nesąmoningai, kai kurie iš jų tapo užteršti ir netinkami naudoti ir kenkia aplinkai. Todėl daugiau kaip 1 mlrd. žmonių pasaulyje šiuo metu stokoja švaraus geriamojo vandens. Daugiau kaip 2 mlrd. žmonių neturi sveikatai ir sanitarijai reikalingo vandens.

Viena iš pasaulinių problemų yra ta, kad vandens ištekliai žemėje nėra vienodai paskirstomi laiko ir erdvės požiūriu. Kai kuriose vietovėse yra daug vandens, o kitose trūksta vandens. Pavyzdžiui, per minutę iš Amazonės upės į Atlanto vandenyną tekančio vandens kiekis atitinka Niujorko miesto suvartojamo vandens kiekį per trejus metus.

Atsižvelgiant į padėties rimtumą, iki 2015 m. JT tūkstantmečio deklaracijoje nustatytas tikslas perpus sumažinti pasaulio gyventojų, kurie neturi saugaus geriamojo vandens, skaičių, o veiksmų plane, paskelbtame po Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo tvaraus vystymosi klausimais (log9), iki 2015 m. nustatytas tikslas perpus sumažinti gyventojų, kurie neturi sveikatai ir sanitarijai reikalingo vandens, skaičių, o JT valstybių narių organizacijos ir visos suinteresuotosios šalys raginamos dėti pastangas šiems tikslams pasiekti.

Kita priežastis, dėl kurios vanduo pastaraisiais metais buvo vienas svarbiausių tarptautinės darbotvarkės klausimų, yra tai, kad kai kurių šalių, įvairių mokslinių institutų, akademinių grupių ir kai kurių nevyriausybinių organizacijų (NVO) parengtos ataskaitos ir scenarijai rodo, kad dėl vandens ir vandens trūkumo 21-ajame amžiuje iškils tam tikri konfliktai. Buvo pareikšta nuomonių ir tvirtinimų, kad konfliktai kels grėsmę stabilumui ir taikai pasaulyje. Be to, paspartinti galimų būsimų vandens krizių valdymo ir konfliktų prevencijos mechanizmų tyrimai.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, bus naudinga įvertinti 2003 m. kovo 16–23 d. Kiote surengtą Pasaulinį trečiąjį vandens forumą ir ministrų konferenciją, kuriuos, bendradarbiaudama su Pasaulio vandens taryba, surengė Japonija. Daugiau kaip 6000 žmonių, esančių už Japonijos ribų, 182 šalyse, daugiau kaip 100 ministrų, 43 tarptautinių organizacijų ir šimtai NVO iš ne Japonijos, net ir Irako karo aplinkoje, dalyvavimas forume ir ministrų konferencijoje, kuriems pasaulio bendruomenė teikia didelę svarbą, pabrėžė vandens klausimų svarbą.