Pereiti prie pagrindinio turinio
Europos piliečių iniciatyvos forumas

The European Citizens’ Initiative: a European Public Sphere?

Autorius: Inactive user |
Atnaujinta: 16/07/2020 |
Peržiūrų skaičius: 939

In 2017, the European Commission described the European Citizens’ Initiative (ECI) as ‘helping to build a European public sphere’ which ‘contributes to bringing citizens closer to the Union’ in a working document accompanying the document Proposal for a Regulation on the European citizens' initiative. Three years on, to what extent has the ECI contributed to this endeavour?  How do we assess what a European public sphere might be?

According to the political scientist Marianne Van de Steeg, ‘public spheres emerge through the public debate of controversial issues…the more we debate issues, the more we engage each-other in our public discourses, the more we actually create political communities’ (Van de Steeg, 2010, p.39).   Maximilian Conrad, head of the Faculty of Political Sciences at the University of Iceland (2016) draws a distinction between campaigns which challenge the EU polity as a whole, and those which challenge aspects of EU policy. In specific interpretation of this work, among the former would include four initiatives whose registration was refused on the grounds of being outside of the scope of EU treaties: ‘A Europe of Solidarity’ (cancel Greek Debt); to ‘hold a confidence vote in EU government’; ‘Abolish the European Parliament’; and (initially) ‘STOP TTIP’, with its wider anti-globalisation critique.  Examples of initiatives which challenge specific policies include Ban GlyphosateOne of UsStop Vivisection, and Free Vaping. These all fulfil the criteria of Andreas Follesdal (Professor at PluriCourts, Oslo) of offering ‘competing policy positions based on a contested conception of the European interest’ (Follesdall, 2015, p.261), but the wider question is to whether measures which contest the EU polity, such as Eurosceptic driven proposals, really can help to create a European public sphere.

In assessing the impact of ECI’s at national level, the European Commission noted in 2018 that in the four cases at that time where the signature threshold has been passed, there was a common element: Germany, Italy and Spain all exceeded the national quotas, with Germany notably ‘in front’ with 2.3 million signatures collected. ‘Minority Safe Pack’ notably drew most of its signatures from Hungary and Romania, where there are issues about the treatment of these nationals in the other country, and attracted signatures from regions where national identity and linguistic minorities is an issue (e.g. Sud Tirol).  75% of the signatures collected for the ‘Right2\water’ campaign were from Germany, where a comedian gave the issue a high public profile through a TV show and a YouTube video which went viral as Julian Plottke (Political Scientist at the University of Passau) highlighted in 2016 . The campaign later gained a high saliency in Ireland, following the decision of the Irish government to introduce water charges for the first time (Greenwood and Tuokko, 2017).  Lowest of all in the signature collection tally for the four measures is Estonia, with a meagre 6,023 signatures collected.  These factors suggest the presence of ‘segmented national spheres’ rather than a common ‘European public sphere’.

Commission Executive Vice-President Timmermans has already declared that the ECI is not a tool of direct democracy, but an agenda setting measure and a tool for participation (European Commission, 2017).  Thus, a final consideration here is whether the ECI could better be classified as a contribution to a European political public sphere as referred to by Alvaro Oleart (Free University of Amsterdam) and Luis Bouza (College of Europe) in 2017 and by Erik Longo (University of Florence) in 2019. The measure is used most by those who already have a strong EU orientation and knowledge as found by Anna Kandyla (European University Institute) and Sergiu Gherghina (University of Glasgow) in 2018, while there is low coverage of the ECI in the traditional media (highlighted by the Bertelsmann foundation in 2018).  All of the five initiatives which reached the threshold required for institutional consideration were created by established organisations.  These factors suggest that the ECI mostly makes a contribution to debate in Brussels, and in localities acutely affected by the topic of an ECI, rather than an EU wide public sphere.

Thus, in conclusion, the contribution of the ECI to a ‘European public sphere’ seems much more limited to  a series of national contexts where an ECI is of particularly acute local relevance, rather than to stimulating EU wide debate, and to where debate is more restricted to a European political public sphere concentrated around the ‘Brussels bubble’. 

Author

Justin Greenwood is Emeritus Professor of European Public Policy at the Robert Gordon University, Aberdeen, UK, and a Visiting Professor at the College of Europe.  He has contributed articles on the European Citizens’ Initiative to the peer reviewed journals Comparative European Politics, European Politics and Society, and Interest Groups and Advocacy

0
Balsavimas

Pateikite komentarą

Norėdami parašyti komentarą turite prisijungti arba prisiregistruoti.

Pastabos

Inactive user | 18/07/2020

Skirtingi autoriai skirtingai apibrėžia Europos viešąją erdvę.

Pasak Cheneval ir Nicolaidis (2016), bendra Europos viešoji erdvė skirta ne unikaliems Europos žmonėms suburti, o suteikti kiekvienai politinei arenai išteklių klausimams, kurie yra svarbūs atitinkamoms visuomenės grupėms, spręsti ir demobilizuotiems nacionaliniams pokalbiams, grindžiamiems demokratijos ryšiais, skatinti (Cheneval & Nicolaidis (2016) The Social Construction of demoicracy in the EU, p. 21).

Aš asmeniškai pritariu Sicakkan (2016) apibrėžčiai, pagal kurią Europos viešąją erdvę sudaro eurosfera ir daug skirtingų viešųjų erdvių su jų veikėjais ir jų tarpusavio sąveika. Jis skatina viešosios erdvės įvairovę viešojoje erdvėje ir galimybę, kad viešoji erdvė bus suskaidyta ir susiskaidžiusi į segmentus.

 

Apskritai sutariama, kad Europos viešoji erdvė daro didelę įtaką Europos tapatybės, kaip diskusijų erdvės, kurioje formuojama kolektyvinė tapatybė ir kuriamos politinės bendruomenės, plėtojimui (Hennen, 2020 m.).

Man atrodo logiška, kad Europos piliečių iniciatyva (EPI), kaip ES lygmens darbotvarkės nustatymo priemonė, paskatins Europos viešosios erdvės eurosferos diskusijas, ypač susijusias su sėkmingomis iniciatyvomis. Vis dėlto teigčiau, kad vykdomos Europos piliečių iniciatyvų kampanijos daro poveikį diskusijoms įvairiose viešosiose erdvėse ne internetu ir ne internetu nacionaliniu ir vietos lygmenimis.

Pavyzdžiui, iniciatyva „Panaikinti narvų amžių“ pavyko viršyti ribą 21 Sąjungos valstybėse narėse. To nebūtų buvę galima pasiekti, jei diskusijos vyktų tik eurosferoje.

Nors akivaizdu, kad valstybėse narėse ši priemonė turi būti daug geriau žinoma, tendencija yra teigiama. Šių metų gegužės ir birželio mėn. ECAS surengė du internetinius seminarus apie tai, kaip užregistruoti EPI, ir kampaniją dėl jos dalyvavo 270 piliečiai, iš kurių apie 12 % buvo įsikūrę Belgijoje, o kiti – 19 skirtingose valstybėse narėse.

 

Inactive user | 23/07/2020

Europos piliečių iniciatyva buvo suvokiama ne kaip tiesioginė demokratinė priemonė, o kaip būdas stiprinti viešosios erdvės vaidmenį išlaikant atstovaujamosios ir dalyvaujamosios demokratijos pusiausvyrą (Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, 2015 m.).

Jürgen Habermas teigimu, vienas iš pagrindinių viešosios erdvės privalumų yra tai, kad ji leidžia piliečiams pripažinti, jog jie turi bendrų interesų, kurių valstybė nepakankamai tenkina. Šių bendrų interesų pripažinimas lemia teigiamus socialinius pokyčius ir demokratijos stiprinimą (Habermas, 1962 m.).

Kad viešoji sfera būtų skatinama, būtini nenutrūkstami įvesties ir išvesties duomenys. Šiuo atžvilgiu reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant atkreipti nuolatinių Europos piliečių dėmesį ir taip užtikrinti piliečių, kurie sudaro viešąją erdvę EPI kampanijose, indėlį. Be to, Komisija turėtų atlikti savo vaidmenį rezultatų procese parodydama didesnį norą EPI pasiūlymus įtraukti į teisės aktus.

Taigi, nors Europos piliečių iniciatyva ir toliau lieka nepakitusi, ji yra labai svarbus žingsnis siekiant bendradarbiauti su Europos piliečiais viešojoje erdvėje. Ateityje svarbu, kad šis keitimasis idėjomis, kurį užtikrina Europos piliečių iniciatyva, būtų remiamas ir skatinamas Europoje, kad viešoji erdvė galėtų svariai prisidėti prie politikos formavimo ir demokratijos ES.

Inactive user | 15/04/2021

Gerb. Justin,

norėčiau Jus informuoti apie šią iniciatyvą (kuri bus pristatyta šį vakarą, net jei ji bus praėjusią minutę, tačiau tai tik pradžia), kuri jums gali būti aktuali:


Prisijunkimeprie 9—osios Europos dienos ES SIGN DAY(ir vis dar organizuokite savo renginius Europos dienai ir Konferencijos dėl Europos ateities pradžiai). Prisiminkime

įžanginį susitikimą, kuriame ES SIGN DAY bus pristatyta 2021 m. balandžio 15 d. 6 d. Vidurio Europos laiku, kad sužinotume, kaip galite naudotis


internetu: E. pašto adresas
https://zoom.us/s/97771031515 Kalbos: Bus verčiama tiesiogiai į italų ir anglų kalbas (jei parsisiųssite naujausią versiją, pamatysite „vertimo“ piktogramą Zoom).

Šiais metais jūs, kaip asmuo, organizacija, asociacija, tinklai, kuriems priklausote, galite imtis specialių veiksmų Europos dienai paminėti: galite paremti 14 piliečių komitetų, kurie šiuo metu susiduria su vienu didžiausių iššūkių ir galimybių Europos piliečiams: Europos piliečių iniciatyva – vienintelė institucinė dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria piliečiai gali išreikšti savo nuomonę ES institucijose ir faktiškai įpareigoti juos veikti konkrečiais klausimais.

 

2021 m. gegužės 9 d. „EU SIGN DAY“ bus savarankiška iniciatyva, kurios tikslas – informuoti kuo daugiau Europos piliečių apie jų teisę formuoti Europos ateitį vienu (arba daugiau parašų) dėl Europos piliečių iniciatyvos.

 

Balandžio 15 d. nuo 6 val. Vidurio Europos laiku iki 7.15 val. Vidurio Europos laiku šios iniciatyvos rengėjai ją pristatys visiems, norintiems aktyviai propaguoti Europos demokratiją vykdant jau organizuojamą veiklą, skirtą Europos dienai paminėti.

 

Darbotvarkė:

Kodėl Europos piliečių iniciatyvos yra veiksminga (konferencijos) dėl Europos ateities priemonė

Kodėl Europos visuomenei reikia daugiau informacijos apie Europos piliečių iniciatyvas?

ES SIGN DAY pristatymas

Kaip organizacijos, tinklai ir asmenys gali remti ES SIGN DIENĄ


Diskusijos dalyviai:

Virginia Fiume, Eumans ir StopglobalWarming.eu koordinatorė, Marco Cappato, Stopglobalwarming.eu iniciatorė, Helwig Fenner, Europos piliečių iniciatyva „Unconditional Basic Income European Citizens Initiative , Tony Venables — Voters Without Borders, Ella Jakubowska — Reclaim your Face: Gace – Reclaim your Face, Clara Cavalcanti — The European Preising European Preising Europe,
 

 

Posėdis bus viešas ir bus užregistruotas – Zoom Info:Https

://zoom.us/s/97771031515 Virginia Fiume virginia.fiume@eumans.eu —


+ 32493158956 ES SIGN DAY ARE ORGANIZATORIAI

 

Europos piliečių iniciatyvos
(kurias galite pasirašyti ir jomis dalytis)
— Stopgloblawarming.eu https://stopglobalwarming.eu

— Besąlygiškos bazinės pajamos https://eci-ubi.eu/

—Balsuotojai be sienų https://voterswithoutborders.eu/

— Tausoti bites ir ūkininkus https://www.savebeesandfarmers.eu/

— Nutraukti Finning https://stop-finning-eu.org/

— Susigrąžinti savo veidą https://reclaimyourface.eu/

— Laisvė dalytis

https://freesharing.eu/ Oficialioje ES SIGN DAY svetainėje rasite VISAS vykdomas Europos piliečių iniciatyvas, kurias jau galite peržiūrėti adresu


Organizacijos


„Eumans Citizens Take Over Europe Coition
The ECI Campaign
Alliance for Europe
Democracy International
Europe Future Fringe“

Atsakomybės ribojimo pareiškimas. EPI forume pareikštos nuomonės atspindi tik jų autorių požiūrį ir jokiu būdu negali atspindėti Europos Komisijos arba Europos Sąjungos pozicijos.